Anot jo, apskritai sparčiai lėtėja bet kokio būsto statybos visoje šalyje.
„Sumažėjimas tikrai yra ženklus. Palyginus 2024 m. su 2023 m., (...) parduodamo ploto (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – ELTA) bus pastatyta apie 135 tūkst. kv. m mažiau. Skaičiuojant antžeminį plotą, tai būtų apie 150 tūkst. kv. m“, – ketvirtadienį NT konferencijoje „Core“ sakė R. Reginis.
„Jei sudėsime miestus kartu, pažiūrėsime, kad šiais metais daugiabučių statybų apimtys grįžta į 2016 m.“, – teigė jis.
„Ober-Haus“ analitiko pateiktais duomenimis, Vilniuje pernai užbaigti beveik 5 tūkst. butų, o šiemet prognozuojama, kad jų bus pastatyta iki 3 tūkst.
Kaune 2023 m. pastatytas rekordinis skaičius butų, beveik 1,5 tūkst. Numatoma, kad šiemet bus užbaigta mažiau, apie 850 butų.
Klaipėdoje prognozuojama, jog bus pastatyta panašiai butų kiek įprastai kasmet, t. y., apie 400. Panašiai įrengta ir pernai.
Anot R. Reginio, per tris 2023 m. ketvirčius, lyginant su 2022 m., tiek pradėtų, tiek leistų statyti visų būstų skaičius Lietuvoje „ženkliai mažėja“.
„Daugiabučių statyba – 50 proc., namų statyba ketvirtadaliu. Šios tendencijos visoje šalyje“, – pažymėjo analitikas.
Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis konferencijoje sakė, kad nuo 2010 m. Lietuvos NT rinka augo nuosekliai, jos pikas pasiektas 2021 m.
Po to, teigė jis, rinka susitraukė maždaug ketvirtadaliu ir grįžo 2015-2017 m. lygį. Taip pat esą krito sandorių skaičius, „ganėtinai nemažai“ paaugo būsto kainos.
Pasak jo, Vilniuje NT rinka įsitempė 2022 m., kai sostinės gyventojų skaičius paaugo apie 33 tūkst. Tai lėmė, kad „staiga atsirado maždaug 10 tūkst. butų poreikis, kuriems pastatyti reikia bent poros metų“.
„Tai sukėlė tam tikrą šoką, pirmiausia nuomos rinkoje. Bet natūraliai nuvilnijo ir į įperkamumą, pirkimo-pardavimo sandorius“, – kalbėjo P. Rudzkis.
Mato tris scenarijus
R. Reginis numato tris tolesnius NT rinkos raidos scenarijus. Pirmuoju, rinkoje įsivyravus optimizmui, esant žemai infliacijai ir mažinant palūkanų normas, rinka staigiai atsigauna.
„Šis scenarijus nėra labai geras, nes jau statybos tikrai sulėtėjusios ir tiesiog rinka gali būti nepasiruošusi tokiam dideliam antplūdžiui“, – sakė „Ober-Haus“ analitikas.
„Kai yra disbalansai, turime problemas, ką matėme ankstesniais metais“, – akcentavo jis.
Pagal antrąjį, taip pat „nelabai gerą“, scenarijų, rinka toliau stagnuotų, todėl būsto būtų statoma mažai, jo kaina liktų aukšta.
„Neparduoto būsto skaičius plėtotojams nėra kažkoks labai skausmingas ir jie gali iš esmės laikyti tas kainas aukštame lygyje“, – kalbėjo analitikas.
Pasak R. Reginio, pozityviausia rinkai būtų, jei ji atsigautų nuosaikiai, palaipsniui.
„Nereikia didelių šuolių, reikia, kad atsirastų pozityvumas ir kiekvieną mėnesį būtų vis kažkokios teigiamos naujienos, rodančios rinkos atsigavimą. Tokiu atveju lengviau plėtotojams ir visai rinkai prisitaikyti prie pokyčių“, – sakė R. Reginis.