Parduodamų viešbučių vien portale aruodas.lt šiuo metu galima rasti ne vieną ir ne du.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija prezidentė Evalda Šiškauskienė , kad kol kas tektoninių judėjimų nevyksta, o pardavimai yra veikiau pavieniai atvejai – reali situacija sektoriuje paaiškės vasarį ir ji priklausys nuo Vyriausybės pagalbos.
Skelbimus įkėlę verslininkai vardija įvairias priežastis: vieni matuoja temperatūrą rinkoje, kitiems pabodo ilgametis darbas, o treti apie sandorius nešneka ir tik registrai atskleidžia, kad įmonės buvo bankrutavusios.
Nori parduoti brangiai
„Galimi įvairūs įsigijimo variantai: su verslu (įmone), bei personalu; su patalpų nuomininkais; tik objektas, be verslo“, – vardijama skelbime.
Tačiau savininkas „Delfi“ sako, kad pirkėjų ieško ne dėl pandemijos.
„Nėra nuspręsta galutinai jo parduoti. Tiesiog yra paskelbta aukšta pardavimo kaina apartamentams parduoti. Kadangi eina kalbos, Palangoje labai perkami apartamentai, labai brangiai, tai skirta tiesiog pabandyti tuos pinigus išsitraukti, parduoti ir perinvestuoti galbūt į kažkokį kitą objektą“, – paaiškina viešbučių tinklo „Tubinas International“ direktorius Juozas Tubinas.
Jis patikina, kad tokį pratimą padaro dažnai, ir skelbimų įkeldavo ir anksčiau, tačiau šiuo metu itin didelio pirkėjų susidomėjimo nėra.
„Daug kas Palangoje parduoda viešbučius kambariukais, kur kainos yra žemos. O aukštesne kaina parduoti – nėra labai didelio susidomėjimo“, – kalba J. Tubinas.
Už 2,8 milijono eurų galima nupirkti ir 815 kvadratinių metrų viešbučio pastatą Vilniuje, Bazilijonų g. – vidutiniškai 3,4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Pastatas yra trijų aukštų su pusrūsiu ir pastoge. Iš viso jame yra 21 kambarys, nurodoma skelbime.
„Istorinis 2013 m. pilnai rekonstruotas neoklasicizmo stiliaus pastatas. Restauruojant pastatą išsaugoti senosios architektūros elementai, ypatingai raiškiai atsiskleidžiantys šiuolaikinio dizaino sprendimų ir įdiegtų modernių inžinerinių technologijų kontekste.
Šiuo metu čia įsikūręs viešbutis „Moon garden“. „Delfi“ susisiekus su viešbučio atstovais, komentaro gauti nepavyko. Registrų centre nurodoma, kad pastato ir viešbučio savininkai nesutampa, tačiau jų keliai veda ir į ofšorines kompanijas.
Birštone ant Nemuno kranto parduodamas įspūdingas poilsio ir pramogų kompleksas – už 2 mln. eurų galima nupirkti 1,5 hektaro teritoriją, kurioje 2 pagrindiniai pastatai, 6 poilsio nameliai. Šiuo metu čia veikia „Villa Luxuria“.
„Dviviečiai, liuksai per du aukštus ir karališki apartamentai kurių plotas net 180 kv. m. Įrengta oro kondicionavimo sistema, veikia internetas, TV. Cokoliniame aukšte įrengta VIP biliardinė, sporto salė, kaljano kambarys, 3 garažai“, – nurodoma skelbime ir pažymima, kad pardavimo kaina su visa įranga, baldais, kitu inventoriumi – tik 755 eurai už kvadratinį metrą.
„Delfi“ žurnalistui susisiekus su savininku, šis įtarė klastą, kad galbūt bandoma išgauti konfidencialią informaciją, todėl pardavimo nekomentavo – jo prašymu, nusiuntėme klausimus raštu. Atsakymų nesulaukta.
Skelbime nurodoma, kad kompleksą galima pritaikyti įvairioms veikloms: privačiai klinikai, viešbučiui, poilsio namams, privačiai vilai ar senjorų namams.
Vilniuje taip pat už 2,3 milijono eurų parduodama „Tvirtovė“ prie Didžiulio ežero ir Žvėryne esantis restoranas-viešbutis „Flamingas“ už 1,69 mln. eurų – šiuos abu objektus kontroliuoja tas pats verslininkas, o teismo nutartis atskleidžia, kad iš jo skolas dar prieš dvejus metus bandė atgauti kreditoriai, skelbta apie varžytines.
Trakuose už 1,95 milijono eurų parduodamas verslo ir poilsio kompleksas prie Vilkokšnio ežero, kurį sudaro 12 hektarų teritorija, 9 prabangūs rąstiniai namukai, konferencijų – pramogų salė, talpinanti 500 žmonių, restoranas, pirtis, erdvi aikštelė automobilių parkavimui, erdvi lauko zona pramogoms. Čia veikia „Aerodream“ bendrovė, atsiliepusi darbuotoja paaiškino, kad savininkai yra užsieniečiai, kurie šią teritoriją bandė parduoti jau ilgą laiką, ir tik dabar skelbimas pasirodė Lietuvoje. Ji patikino, kad su pandemija pardavimas nesusijęs.
„Čia paprasta gyvenimiška situacija. Ne dėl to, kad blogai toje Palangoje, ar kad kažkas tokio. O tik dėl to, kad mes septyniolika metų užsiėmėme tokia veikla. Amerikoje aš gyvenęs, ten namus keičia kas 7 metus. Palangoje čia daug kas pardavinėja, tik mes norime už gerą kainą parduoti. Kartais taip gali visą gyvenimą pardavinėti ir likti nepardavęs. Vien dėl to, kad šiek tiek nusibosta tas pats, ir galvoji, gal reikia kažką pakeist. Tik dėl to parduodama“, – kalbėjo savininkas, prisistatęs Ramūnu iš Palangos.
Jis pridėjo, kad turi daug nuomojamų kambarių, norėtų dalį pinigų išsigryninti ir gyventi „kažkiek komfortiškiau, turėti šiek tiek mažiau tų kambarių“.
Pats brangiausias objektas – Ignalinoje
Parduodamų viešbučių pasiūlymų apstu ir regionuose.
Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone prieš Vištyčio ežero parduodamos bent kelios kaimo turizmo ar poilsio sodybos. Už 499 tūkst. eurų 1035 kvadratinių metrų ploto infrastruktūra parduodama Žirgėnų kaime, skelbime nurodoma, kad kaimo turizmo sodyba talpina 65 žmones. O Čižiškių kaime parduodamas „poilsio, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų kompleksas „Viktorija“. Telefonu atsiliepęs asmuo nurodė, kad dirba banke, ir negali komentuoti dėl privatumo. Registrų centre nurodoma, kad įmonės, kurios valdė šį kompleksą, bankrutavo, turtas buvo įkeistas. Telefonu atsiliepęs buvęs savininkas atsisakė situaciją komentuoti.
Radviliškyje „naujas savininkas parduoda buvusio „Rimuošės dvaro“ poilsio pastatus su maitinimo patalpomis bei 2,433ha žemės sklypu“, – nurodoma skelbime, o kaina – 299 tūkst. eurų. Tokiu pavadinimu veikusi mažoji bendrija bankrutavo 2019 m.
Pats brangiausias objektas portale aruodas.lt – Ignalinoje, Jonalaukio kaime parduodama kaimo turizmo sodyba ant Dringio ežero – 3,1 mln. eurų. Ją pardavinėjantis brokeris paaiškino, kad savininkas yra užsienietis, jis objektą pardavinėja jau ilgą laiką, taip pat ir prieš pandemiją.,
„Aš taip tik galiu nuspėti, kad finansinės problemos, nes Jonalaukį užbaigti dar reikia pakankamai daug investuoti, aplinka pvz., netvarkyta visiškai. Viduje viskas įrengta ir praktiškai galėtų funkcionuoti, tačiau viskas buvo pradėta nemažiau nei prieš 15 metų, buvo tvarkoma gan retai. Žinote, per 15 metų ir interjeras, ir medžiagos morališkai ir ne tik morališkai pasensta“, – paaiškino brokeris ir atsiduso, kad savininkas nelinkęs kainos nuleisti.
Šiškauskienė: didelių viešbučių kol kas niekas neparduoda, reali situacija paaiškės vasarį
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija prezidentė E. Šiškauskienė patikina, kad didieji viešbučiai kol kas nėra parduodami, didelių pokyčių rinkoje kol kas nevyksta.
„Per skelbimų portalus didelių viešbučių tikrai nepardavinėtų. Veikiantys viešbučiai tikrai nelabai pardavinėjami, nebent tai būtų ne verslo, o NT pardavimas. Aišku, kad veikiantys – skambiai skamba. Pardavimai – netipiniai atvejai, galbūt savininkai labiau NT pardavinėja“, – kalba E. Šiškauskienė.
Jos vertinimu, kol kas rinka laukia naujų Vyriausybės pagalbos priemonių, tik po kelių mėnesių paaiškės sektoriaus perspektyvos.
„Dabar sausio antrą savaitę yra žadamos subsidijos viešbučiams išgyventi – tiems, kurių apyvartos nukritusios daugiau kaip 30 procentų. Kitas dalykas – „DNR plano“ priemonės persitvarkymui. Jei šios abi priemonės suveiks, situacija gali būti vienokia. O jeigu jos nesuveiks, kaip yra žadama, tada situacija, be abejonės, bus gerokai liūdnesnė. Be vasario mėnesio tikrai negalima daryti skubotų išvadų“, – teigia asociacijos vadovė.
Ji paaiškina, kad didieji viešbučiai dažniausiai veikia franšizės pagrindu, o jų patalpos dažnai nuomojamos. Ji pastebi, kad daugėja investicinių fondų, privačių investuotojų, norinčių turto nupirkti. Taip pat ieškoma galimybių įgyvendinti transformacijas, paversti įprastus viešbučius į apartamentinius.
„Klausinėjasi, bet kad labai daug pardavimų būtų, tai aš nelabai matau. Dabar dar visi bando išgyventi“, – sako E. Šiškauskienė.
Taipogi ji vertina, kad mažų viešbučių savininkai yra lankstesni priimti sprendimus, jiems ir pandemijos pasekmės mažesnės.
„Pirmiausia, jie turi mažiau žmonių. Kitas dalykas, mažą namuką užrakinti ir palikti peržiemoti yra viena, dideliems yra sunkiau, nes šildymo kaštai, darbuotojai, kuriems reikia 10-30 proc. primokėti, tai kitas mastelis. 2018-2019 metais į rinką atėjo 14 naujų viešbučių, be abejo, dauguma yra už paskolas, o tai yra didelė našta. Visuomet sunkiau suvaldyti didelį organizmą“, – sako viešbučių atstovė.
Žiemos metas ir uždarymai yra tinkamas metas transformacijoms, pertvarkymams, tačiau jei ir kitas sezonas „neįvyks“, E. Šiškauskienė įspėja, kad lauktų „tikroji griūtis“.
Vagonis: daliai parsiduoti reikia dėl pinigų srautų sutrikimų
NT agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad norinčių parduoti turimą komercinį NT pandemijos metu yra daugiau, ir tuo naudojasi pirkėjai.
„Iš tikrųjų pandemija yra priežastis, dėl kurios kai kuris turtas, ypač viešbučiai, prarado dalį pajamų, kurias gaudavo anksčiau iki pandemijos. Ir aišku, pinigų srautų sutrikimai sutrikdė dalį savininkų. Jie, tikriausiai, iš tiesų priima sprendimus nebetęsti veiklos, o pabandyti parduoti turtą rinkoje. Ar tai yra masinis reiškinys ir visi bėga iš rinkos? Tikrai ne. Tikrai yra NT, kurio savininkai neskubės parduoti“, – sako S. Vagonis.
Jis įvardija du tipus verslininkų, kurie dabar bando turimus viešbučius parduoti: pirmieji laikosi sunkiai, galbūt juos spaudžia kreditoriai. O kiti tiesiog orientuojasi į didesnį uždarbį – jei iš viešbučio nebegali uždirbti ir artimiausiu metu didesnių pajamų nesitiki, jie „bando savo laimę rinkoje“.
„Kiekvienas turtas turi savo kainą, ypač jeigu jis dar turi alternatyvaus panaudojimo galimybes. Nemažai viešbučių sandorių, nebūtinai šiemet, nebūtinai pandemijos metu, buvo sudaryta ne tam, kad tęstų viešbučio veiklą, o pvz., tam, kad perdarytų juos į kažką kito, gal butus, gal bendradarbystės erdves ir pan. NT paklausa iš tikrųjų nėra nukritus, rinkoje yra pinigų ir pirkėjai tikrai mielai perka turtą, kuris jiems atrodo patrauklus“, – teigia S. Vagonis.
Pasak jo, ir pirkėjams dabar daugiau galimybių, kadangi prieš metus retas savininkas ketino parduoti turimą NT.
„Ar pandemija atneš dar daugiau nuostolių, baimių ar neigiamų lūkesčių rinkoje ir ta NT kaina dar labiau nukris – aš asmeniškai tuo mažai tikėčiau. Sakyčiau, kad tas metas yra pakankamai palankus, kai iš tikrųjų yra nemažai motyvuotų pardavėjų. Jei grįžtume metus atgal, iki pandemijos, tai 2019 metų pabaigoje retas savininkas norėjo parduoti turtą, dauguma jų buvo patenkinti gaunamomis pajamomis, galvojo, kad turto kainos gali ir toliau aiškiu tempu augti. Dabar situacija kitokia ir pardavėjai yra labiau sukalbamesni“, – galimybę įžvelgia S. Vagonis.
Šiuo metu dar rinką riboja tai, kad geografiškai visi pirkėjai yra dažniausiai iš Lietuvos arba kaimyninių Baltijos, Skandinavijos valstybių.