Portalui DELFi apsilankius neprižiūrėtoje valstybei priklausančioje teritorijoje, fotoaparato objektyvą pasitiko aplink pastatus priaugusios žolės, krūmai, stiklo šukės, išdaužyti langai ir didžiulė netvarka.
Nors šalia gyvenantys žmonės dar mena, kai šioje vietoje virė gyvenimas, dabar praeiviai tik galvas palinguoja, matydami, kas liko iš kažkada gyvybingo reabilitacijos centro.
O dar ne taip ir seniai privatus verslas turėjo vilčių atgaivinti šį centrą. Tiesa, verslininkų planus palydėjo ilgus metus besitęsiantys teismai ir neišsipildę lūkesčiai.
Sugriautais planais ir prarastais pinigais piktinasi trys bendrovės - „Elguva“, „Vilniaus vandens parkas“ ir „Promata“.
Atstatė mokumą
1999 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija su „Aušveita“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams. Po metų „Aušveitos“ steigėjo funkcijos buvo perduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Taip „Aušveita“ atiteko į minėtos administracijos rankas iki 2006 m. liepos mėnesio.
2005 m. sveikatingumo centrui „Aušveita“ buvo iškelta bankroto byla. Kreditorių įsipareigojimai siekė daugiau nei 1 mln. Lt.
2006 m. gelbėti griūvantį reabilitacijos centrą sugalvojo privatus verslas. Sausio mėnesį „Aušveita“ bankroto administratoriui nurodė, kad pritaria, jog būtų parinktas investuotojas, kuris padengtų „Aušveitos“ įsiskolinimus.
Investuoti į jau uždarytą sveikatingumo centrą nusprendė jau minėtos „Elguva“, „Vilniaus vandens parkas“ bei šou agentūra „Promata“.
Kaip tvirtina įmonių atstovai, jos visiškai atsiskaitė su „Aušveita“ skolininkais – sumokėjo 1,02 mln. Lt. Dėl to 2006 m. birželį buvo nutraukta „Aušveitos“ bankroto byla. O liepos mėnesį įmonės tapo „Aušveita“ dalininkėmis.
Investuotojai pradėjo raitytis rankoves ir ruošti rekonstrukcijos projektus ir dokumentaciją.
2006 m. lapkritį atlikta statinių ekspertizė atskleidė, kad pastatams būtinas kapitalinis remontas, todėl jame negali būti vykdoma sveikatingumo veikla. Verslininkai sunerimo – dėl pastatų buvusios nepriežiūros iškelto bankroto metu jie pasiekė tokią būklę, kad nebeįmanoma įvykdyti bendradarbiavimo sutarties preliminaraus investicijų projekto. Su Vilniaus apskrities viršininko administracija sutarta keisti projekto terminus.
Čia kilo nauja bėda – pagal statybos techninius reglamentus negalima atlikti kapitalinio remonto, kol nėra suderintos žemės sklypo ribos, paruošta priešprojektinė dokumentacija, gautas projektavimo sąlygų sąvadas, paruoštas projektas, gautas statybos leidimas.
Įmonių teigimu, jos pradėjo rūpintis reikiama dokumentacija, saugojo pastatus, juos konservavo, tvarkė aplinką, įnešė 1,379 mln. Lt.
Darbai sustojo, kai, įmonių teigimu, Vilniaus apskrities viršininko administracija net nebandė derinti naujo preliminaraus projekto.
Tuomet 2007 m. lapkritį administracija informavo, kad vienašališkai nutraukia bendradarbiavimo sutartį dėl pažeidimų. Vėliau taip pat pranešta, kad nutraukiama ir Panaudos, ir Valstybinės žemės nuomos sutartis.
„Aušveita“ pateikė ieškinį Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašė pripažinti sutarčių nutraukimą negaliojančiu. 2009 m. lapkritį nutraukimas buvo pripažintas negaliojančiu. Apeliaciniame teisme pirmos instancijos teismo sprendimas 2010 m. birželį buvo paliktas. Tačiau 2011 m. sausio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino dalį apeliacinio teismo nutarties ir bylos dalį sugrąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
2013 m. balandį Lietuvos apeliacinis teismas ieškinius atmetė. 2014 m. sausį Lietuvos Aukščiausiasis teismas sprendimą paliko nepakeistą.
Įmonių atstovai tiki, kad tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija akivaizdžiai nenorėjo, kad „Aušveita“ būtų atstatyta, o sprendimas nutraukti Panaudos ir žemės nuomos sutartis buvo politinio pobūdžio.
2008 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vėliau ieškinį papildė Valstybės turto fondas, kreipėsi į teismą su ieškiniu minėtoms įmonėms, kad būtų panaikintas įmonių, kaip dalininkių vaidmuo, „Aušveitoje“. Taip pat buvo paprašyta panaikinti „Aušveitos“ įsakymą, kuriuo buvo nurodyta, kad įmonių piniginiai įnašai yra „Aušveita“ dalininkų įnašai. 2013 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismas ieškinį patenkino.
Paskutinio šiaudo besigrebiančios įmonės valstybei surašė pretenziją, kuria prašo valstybės atlyginti patirtus nuostolius (beveik 400 tūkst. eurų). Taip pat teigiama, kad valstybei atlyginus šiuos nuostolius, pareiškėjai sutiktų svarstytų galimybę kitų nuostolių, įskaitant negautų pajamų ir palūkanų iš valstybės nereikalauti. Įmonės taip pat pabrėžia, kad vis dar yra suinteresuotos tęsti bendradarbiavimą, susijusį su „Aušveitos“ veiklos atkūrimu.