Anot ministerijos, tikimasi, kad tokiu būdu bus mažinama biurokratinė našta ir kaštai namų ūkiams, kurie negali prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, sudaromos galimybės greičiau ir paprasčiau įsirengti individualius nuotekų įrenginius. Be kita ko, kartu bus gerinama ir gyvenamųjų teritorijų ekologinė būklė.
„Vandens taršos rizikas sprendžiame etapais: pernai lapkritį pakeistas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja savivaldybes susitvarkyti tankiai apgyvendintose vietovėse. Dabartinis pakeitimas skirtas gyvenvietėms, kuriose gyventojų tankumas mažesnis.
Panaikintas reikalavimas gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti statybos užbaigimo procedūras leis greičiau įsirengti vietines nuotekų valyklas ir taupyti resursus: gyventojai sutaupys nuo 400 iki 600 eurų projektavimui, o savivaldybės – laiką, kurį skirtų derinimo procedūroms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, be statybą leidžiančio dokumento ir statybų užbaigimo procedūros bus galima statyti nesudėtingųjų statinių II grupei priskirtas nuotekų valyklas ir kaupimo rezervuarus.
Ministerija pažymi, kad leidimo statyti vietines nuotekų valyklas ir toliau reikės mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje. Taip pat gamtos paveldo objekto, valstybinio parko ar rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima. Jeigu statoma ne sodyboje, leidimo reikės ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje.
Išimtys numatytos atsižvelgus į savivaldybių nuogąstavimus, kad statytojai be leidimų įsirenginės nuotekų valyklas miestuose, nors pirmenybė turi būti teikiama jungimuisi prie centralizuotų tinklų.