Savanorių prospekte, Vilniuje, gyvenantis LRT RADIJO klausytojas skundžiasi, kad statybų darbai daugiabučio kieme prasideda 6 val. ryto, kai žmonės dar miega. Iš pradžių apsidžiaugęs, kad apleistoje vietoje išaugs trys nauji namai, o aplinka bus sutvarkyta, dabar klausytojas tikina, kad statybos darbai ne tik erzina, bet ir trukdo.

Statyba vyksta prie gyvenamųjų namų, tiesiog už kelių dešimčių metrų, o darbą statybininkai pradeda 6 val. ryto. Tik įsivaizduokit: tylus vasaros rytas ir staiga – darbininkas kala plaktuku. Gal ir nestipriai, bet mūsų namai taip arti, kad atrodo, jog kažkas tyčia pradėjo daužyti tavo skardinę palangę. Juk daugumos langai dabar, kai taip karšta, atidaryti pernakt. O kad ir koks būtų modernus bokštinis kranas, jo elektriniai varikliai ryto tyloje burzgia labai įkyriai. Ar statybų bendrovė taip anksti gali pradėti darbus taip arti gyvenamųjų namų?“ – teiraujasi klausytojas.

Statybų bendrovės, vykdančios darbus minėtoje vietoje, atstovas Renatas Kazlauskas sako, kad anksti darbai pradedami, nes statybininkai, norėdami laiku baigti darbus, dirba dvejomis pamainomis. 

„Anksti pradedame dirbti, nes turime įsipareigojimų užsakovams – per numatytą laiką turime padaryti sutartą projektą, todėl turime dirbti dviem pamainomis. Kaip ir minėjote, tos dvi pamainos ir dirba nuo 6 val. ryto iki 21 val. vakaro“, – aiškina jis.

Statybų laikas, R. Kazlausko teigimu, suderintas su darbų užsakovu, o savivaldybė apie darbo laiką informuota. Pašnekovas sutinka, kad tokiu ankstyvu metu būtų galima pagalvoti apie darbus, kurie nebūtų tokie triukšmingi, tačiau pastatas statomas iš monolitinio karkaso, tad statybų darbai – tikrai triukšmingi.

„Armatūrą reikia karpyti staklėmis, staklės burzgia, armatūra daužosi. Tų dalykų išvengti mes negalime, nes armatūros rišimas – nuolatinis dalykas. Jeigu nuvažiuotumėte į objektą ir pasižiūrėtumėte, ir dabar yra rišama perdangos armatūra“, – tikina R. Kazlauskas.

Statybų bendrovės atstovo teigimu, visiškai išvengti triukšmo – neįmanoma. „Po armatūros surišimo statomi klojiniai. Klojiniams statyti reikia naudoti ir tą patį plaktuką, ir perforatorių skylei gręžti. Norime žmonių atsiprašyti, kad sukeliame nepatogumų. Atsižvelgsime, bandysime svarstyti, kaip tą triukšmą sumažinti“, – žada pašnekovas.

Geriausias būdas mažinti triukšmą – riboti darbų laiką

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius H. Surovič tikina, kad pareiškimų dėl statybų keliamų triukšmo nėra daug, o apie LRT RADIJO klausytojo minėtą atvejį iki šios dienos oficialiai niekas nebuvo pranešęs.

„Visos firmos, kurios vykdo statybas, turėtų laikytis taisyklių. Triukšmo prevencijos taisyklėse nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijoje ramybės laikas darbo dienomis yra nuo 22 iki 7 val., savaitgaliais – nuo 22 iki 9 val.“, – aiškina H. Surovič.

Taigi statybininkai darbą pradėti gali tik 7 val., o savaitgalį – 9 val. Be to, higienos normose numatyti triukšmo lygiai, tad statybų darbai jų neturi viršyti.

„Jei viršija, statybos įmonė gali būti nubausta. Jeigu žmonės kreipsis į mus, kad yra tokia problema (šiuo atveju iniciatyvą parodysime patys), paprašysime pamatuoti triukšmą. Jei triukšmas tikrai bus virš normos, įmonę galėsime patraukti į administracinę atsakomybę“, – tvirtina pašnekovas.

Saugaus miesto departamento direktorius pabrėžia, kad gyventojai, kuriems trukdo statybos keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į savivaldybę ar policiją, kaip gyventojui patogiau.

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos vyriausiasis specialistas Valdas Uscila sako, kad nagrinėtas ir kitų valstybių teisinis statybos darbų reguliavimas.

„Atlikus anglakalbių valstybių teisės aktų analizę, nustatėme, kad paprastai taikomos statybos darbų ribojimo priemonės. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Australijoje, statybos darbai leidžiami nuo 7–8 val. ryto iki 18–19 val. vakaro. Šeštadienį statybų darbo laikas yra kiek trumpesnis. Tokie darbai paprastai yra draudžiami sekmadieniais, švenčių dienomis“, – vardija specialistas. Jo teigimu,  efektyviausiais statybų triukšmo ribojimo metodas – riboti statybų laiką.

Triukšmas kainuoja ir valstybei

Vis dėlto didžiausią žalą žmogui daro ne statybų sukeliamas triukšmas. Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos teisę ir vykdo 2002 m. Europos Parlamento tarybos direktyvą dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Kas penkerius metus sudaromi didžiųjų miestų pagrindinių transporto infrastruktūrų triukšmo strateginiai žemėlapiai.

„Tie žemėlapiai leidžia modeliavimo būdu apskaičiuoti, kiek gyventojų, kokio triukšmo lygio yra veikiami. Tie triukšmo strateginio kartografavimo duomenys ir Pasaulio sveikatos organizacijos metodika leidžia apskaičiuoti preliminariai, kiek kasmet prarandama sveiko gyvenimo metų“, – tikina V. Uscila.

Didžiausią ligų naštą sukelia triukšmo lemiamas dirginimas arba miego trikdymas nakties metu. Per metus vilniečiai dėl transporto infrastruktūrų sukeliamo dirginimo kasmet praranda apie 1400 sveiko gyvenimo metų, dėl miego trikdymo nakties metu – apie 1300 sveiko gyvenimo metų.

„Triukšmas daro žalą, kuri atsispindi ligomis. Dėl jų patiriamos net ir valstybės išlaidos gydymui. Vieni sveiki gyvenimo metai vertinami 50–75 tūkst. eurų. Tai kartu yra ir valstybės našta“, – apie triukšmo žalą pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.