Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė jau ilgus metus stebintis, kaip didmiesčių pakraščiuose gimsta chaotiški kvartalai, o kartu nemato džiuginančių perspektyvų.
„Blogai su didmiesčių priemiesčiais. Jie tvarkomi ne pagal urbanistinius dėsnius, bet pagal žemėtvarkininkus. Jei palygintume Vilniaus ir Dublino priemiesčius, tai Airijoje matyti, kad planuojama pagal šio amžiaus nuostatas: numatytos bendros erdvės, normalūs gatvės pločiai, aiški gatvių struktūra, o mūsų tai, kas vyksta mūsų priemiesčiuose, liūdina“, – kalbėjo pašnekovas.
Architektas tiki, kad pagrindinė Lietuvos problema – nėra žemės konsolidavimo.
„Ilgą laiką sklypai buvo planuojami atskirai po vieną. Dabar žemėtvarkininkai dalina sklypus į atskirus gabalus ir tokie sklypai nėra pritaikyti miesto plėtrai, nes buvo pritaikyti morkų auginimui“, – vaizdžiai kalbėjo M. Pakalnis.
Kaip pavyzdį architektas pateikė buvusius kaimus, kurie pradeda glaustis po miestų sparnais ir juose namus statosi miestiečiai.
„Tokiose vietose sklypai yra pailgi ir atsiranda tokia kaip koncentracijos stovyklų struktūra. Kad ir kaip savivaldybė dėjo pastangų, kad atsirastų privalomas žemės konsolidavimas, kas yra visose pasaulio šalyse, niekaip nepavyksta, – savo pastebėjimais dalijosi architektas. – Mes tikėjome, kad tai atsiras su nauju teritorijų planavimo įstatymu, bet neatsirado“.
Žemės konsolidacijos įteisinimas leistų sklypus jungti į vieną teritoriją ir vėliau juos dalinti pagal urbanistikai tinkančius principus.
Be GPS neišvažiuosi
„Turėsime aplink didžiuosius miestus Mozambiko priemiesčius, – paklaustas, kas laukia ateityje, atsakė M. Pakalnis. – Negalima sakyti, kad nebuvo stengtasi. Vilniaus miesto savivaldybė buvo padariusi aplink miestą esančių teritorijų plėtojimo planą, sudėliotas gatvių tinklas, bet tos koncepcijos nebuvo pripažintos pilnavertėmis kaip teritorijų planavimo dokumentas ir jais vadovautis nebuvo privaloma“.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas mano, kad viena iš pagrindinių bėdų, kodėl didmiesčių pakraščiuose nesivysto tvariai suplanuoti priemiesčiai: nesusikalbėjimas tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų.
„Jie (Žemės ūkio ministerija – red.) labai gerai žino, kaip tvarkyti žemę kaimuose, bet kai pradeda tvarkyti žemę miestuose pagal kaimo principus, taip ir išeina. Sklypų dydis, sklypų forma turi būti pritaikyta urbanizacijai. Negalima prie keliuko, skirto nuvažiuoti prie lysvių, statyti gyvenvietės“, – įsitikinęs pašnekovas.
Chaotiškas priemiesčių augimas, pasak M. Pakalnio, veda prie to, kad nesutvarkytas kelių tinklas verčia pasiklysti įvažiavus į Vilniaus ar Kauno naująsias gyvenvietes: „Ar matote, kas dabar prie Vilniaus ir Klaipėdos yra pasidarę?
Akligatviai tokie, kad be GPS neišvažiuosi. Kodėl Vokietijos, Švedijos ar net Namibijos valstybėse galima tvariai suplanuoti žemę, nustatyti pagrindinius visuomenei reikalingus objektus, o mes šokame pagal sklypus. To, kas jau yra, nepakeisi, bet mes ir toliau tą patį darome. Ateisime prie to taško, kai nieko nebegalėsime pakeisti. Būsime pasmerkę didžiules teritorijas, sugadinę jas“.
Vis dėlto netvariai besikuriantys priemiesčiai – ne tik Lietuvos problema. Kaip pastebi vyriausiasis Vilniaus architektas, panašios problemos slegia ir kitas Rytų Europos valstybes, pavyzdžiui, panašių bėdų yra ir su Varšuvos priemiesčiais.
Rodo Olandijos pavyzdį
Komplimentų prie Lietuvos didmiesčių besikuriantiems priemiesčiams nedalija ir UAB „Regroup projektavimas“ architektas Rimvydas Kazickas.
Jis pastebi, kad Lietuvoje kvartalinės priemiesčių plėtros nėra.
„Pavyzdžiui, Olandijoje vystomi kvartaliukai ir kiekvienas kvartaliukas turi savo veidą ar idėją. Jei panašūs principai būtų Lietuvoje, turėtume aukštesnės kokybės aplinką, o ne tai, kad viskas vystosi stichiškai.
R. Kazicko įsitikinimu, šiuo metu šalyje teritorijų planavimo sektorius dideliame nuosmukyje.
„Taip yra todėl, kad didžiąja dalimi viskas atiduota į geodezininkų rankas. Šiuo metu miestų prieigų veidą, kad susiję su sklypų formavimu, kuria geodezininkai“, – pridėjo jis.
Architektas priminė, kad urbanistika ir teritorijų planavimas yra didžiulės sistemos dalis, virš kurių – politinis lygmuo.
„Urbanistikos plėtra yra politinis klausimas. Kokios gairės yra užduodamos politiniame lygmenyje, tokie rezultatai ir kuriami vėliau“, – svarstė R. Kazickas.