Laikinasis rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius „Delfi“ sakė, kad, atsisakius privalomos narystės, jų apskritai nebeliktų. Rūmų etikos tarybos pirmininkas Tauras Paulauskas pasiūlymą vadino žingsniu atgal ir teigė, kad jų veikla yra tapusi rakštimi kai kuriems verslininkams bei politikams.
Prieštarauja Konstitucijai
Artėjant kovą vyksiantiems Architektų rūmų vadovybės rinkimams, Seime registruotas pasiūlymas, kuriuo privaloma architektų narystė rūmuose būtų pakeista savanoriška.
Tokį įstatymo projektą registravo parlamentarai Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Valerijus Simulik, Kęstutis Bacvinka, Audrys Šimas, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga ir Andrius Mazuronis.
Politikai nurodo į Konstituciją, kurioje rašoma, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
„Pažymėtina, kad architekto profesija ir veikla nėra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. tam tikrų viešosios valdžios funkcijų vykdymas, kaip, pavyzdžiui, notarų ar antstolių profesija, kai savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys vykdo valstybės jiems perduotas funkcijas. Atitinkamai įstatymų leidėjas neturi ir konstitucinių įgaliojimų nustatyti privalomos visų atestuotų architektų narystės Architektų rūmuose“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Ten pat dėstoma, kad viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius, statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą, visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais ir kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.
„Iš nurodytų nuostatų akivaizdu, kad tas „viešasis interesas“ yra labai abstraktus, o privaloma narystė Architektų rūmuose to intereso apsaugos niekaip neužtikrina.
Architektų rūmai yra tapę konkurenciją ribojančia ir atskirų narių protekcionizmo politika vykdančia institucija. Tam veikia ir jos sukurtos savivaldos institucijos (atestavimo komisija ir etikos komisija), ir tokia rūmų veikla neturi nieko bendra su Architektūros įstatyme numatyto viešojo intereso užtikrinimu“, – teigia pasiūlymo autoriai.
Mato susijusius asmenis
Vienas pasiūlymo autorių A. Mazuronis priminė, kad dėl Architektų rūmų veiklos 2019 metais yra pasisakius Konkurencijos taryba.
„Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad Architektų rūmai, įgyvendindami viešojo administravimo funkcijas, t. y. organizuodami architektų kvalifikacijos tobulinimo kursus, kartu vykdo ir ūkinę veiklą – patys veda tokio pobūdžio kursus ir konkuruoja su kitais tokias pat paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Kadangi Architektų rūmai turi teisę tikrinti, ar kitų organizacijų rengiami architektų kvalifikacijos tobulinimo kursai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip sudaromos prielaidos Architektų rūmams veikti neobjektyviai ir piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, kad susikurtų palankesnes sąlygas veikti rinkoje, palyginti su kitais jos dalyviais“, – rašoma tarybos pranešime.
A. Mazuronis dar sakė, kad Seimo Aplinkos komitetas gauna skundų dėl rūmų etikos tarybos.
„Jie sprendžia dėl atestatų panaikinimo, kitų drausminių nuobaudų kolegų atžvilgiu, o keturi iš septynių asmenų yra susiję su vienu juridiniu vienetu“, – sakė jis.
Kaip nurodoma rūmų tinklapyje, etikos taryboje yra architektai T. Paulauskas, Artūras Asauskas, Irena Kliobavičiūtė, Tomas Lapė, Tumas Mazūras, Saulius Motieka, Gintautas Pamerneckis. Tačiau tik du jų dirba toje pačioje darbovietėje „Unitectus“.
Kaip „Delfi“ sakė T. Paulauskas, A. Mazuronis kalba apie likviduojamą įmonę „Jungtinės architektų dirbtuvės“, kurios akcininkas yra jis pats, taip pat jo bendradarbis T. Mazūras, A. Asauskas ir G. Pamerneckio brolis Saulius.
„Tai – sovietmečio reliktas. Anksčiau buvo Miesto statybos projektavimo institutas, kurį padalijo, ir visi architektai susibūrė į vieną įstaigą. Kurį laiką dirbo, o paskui išsibarstė.
Šiandien nė vienas iš minėtų asmenų jokių verslo ar darbo santykių su ja nebeturi. Įmonė užsiėmė turto nuoma, nes jai priklauso dalis pastato Lukiškių g. 3, bet dabar jau uždaroma, nes atsirado pirkėjas“, – sakė T. Paulauskas.
Jis dar pastebėjo, kad broliai Andrius ir Rokas Mazuroniai laikosi tos pačios pozicijos, ir nurodė į R. Mazuronio publikaciją Architektų rūmų tinklalapyje.
„Aš – už Architektų rūmus, profesinę lobistinę organizaciją, kuri yra savanoriškai finansuojama narių dėl kuriamos naudos nariams ir visuomenei, o ne prievarta suformuotą struktūrą, kuri negina savo narių, negerina ir net nesirengia gerinti architektūrinės kūrybinės atmosferos šalyje, nes šios struktūros ir jos vadovų likimui tai neturi jokios reikšmės“, – savo nuomonę dėsto R. Mazuronis.
Veikia 13 metų
Architektų rūmai įsteigti 2007 metais, o privaloma narystė atsirado tik 2017-aisiais.
Tuometį įstatymo projektą parengę Architektų rūmai aiškino, kad jo pagrindinis tikslas – teisiškai įtvirtinti visų atestuotų architektų priklausymą savivalda besirūpinančiai asociacijai, o tai leistų tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti atestuotų architektų veiklos koordinavimą ir kontrolę bei rūpintis kitais profesinei savivaldai svarbiais klausimais.
„Iš viso Lietuvoje yra 1998 atestuoti architektai, iš kurių šiuo metu rūmų nariai – tik 145, tapę jais savanoriškais pagrindais“, – rašoma 2016 metų dokumente.
A. Mazuronis sakė, kad nuo tada rūmų nario mokestis praktiškai padvigubintas. „Jei rūmai kuria pridėtinę vertę, tai architektai patys norės būti jų nariai“, – pridūrė jis.
Architektų rūmų tinklalapyje nurodoma, kad šiuo metu nustatytas 184 eurų dydžio metinis nario mokestis.
Juridinių asmenų registre nurodoma, kad nuo 2017 metų rūmų pajamos smarkiai išaugo. 2015 ir 2016 metais siekė atitinkamai 108 ir 96 tūkst. eurų, o 2017 ir 2018 metais – atitinkamai 299 ir 462 tūkst. eurų.
2018 metų rūmų grynasis veiklos rezultatas buvo 7 496 eurai. 2019 metų finansinė ataskaita dar nepateikta.
Rūmų tinklalapyje galima rasti atestuotų architektų sąrašą, kuriame yra 1504 pavardės. L. Rekevičius patvirtino, kad maždaug tokį skaičių narių Architektų rūmai ir turi.
Laikinasis rūmų pirmininkas teigė, kad privalomos narystės panaikinimas turėtų neigiamų padarinių.
„Yra normatyviniai dalykai, įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, normos, kurios nustatytos ir neginčijamos. Kitas dalykas – viešasis interesas, kuris nėra aiškiai aprašytas. Architektas yra tas socialinis moderatorius, kuris turi išgirsti ir moderuoti visų visuomenės dalių – savivaldybės, kultūros paveldo, bendruomenių – interesus.
Būtent tai mūsų etikos kodeksas labai aiškiai sako. Visi mūsų nariai įsipareigoja laikytis to etikos kodekso. Šiuo atveju neprivaloma narystė reikštų, kad viena dalis įsipareigoja laikytis etikos kodekso, o kita dalis, kuri nėra nariai, jo laikytis neprivalo“, – sakė jis.
„Sodros“ duomenimis, Architektų rūmai vasario 3 dieną turėjo 10 darbuotojų, kuriems gruodį mokėjo 1630,49 euro popieriuje (apie 1014 eurų į rankas).
Kaip nurodoma Architektų rūmų įstatyme, jų tikslas yra užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną, atstovauti architektams santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, dalyvauti ekspertų teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, tenkinti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, spręsti kitus susijusius klausimus.