Kai prasidės nauja renovacijos banga, bus neįmanoma greitai surinkti užtektinai statybininkų, teks juos vilioti grįžti iš užsienio, todėl darbų kainos didės. Taip teigė statybos bendrovių ir statybininkų asociacijos vadovai.
Atnaujintų – mažiau nei 1 proc.
Pernai šalyje jau atnaujinti 535 seni daugiabučiai. Iš 60 savivaldybių pagal baigtų atnaujinti daugiabučių skaičių pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė, kurioje atnaujinti net 62 gyvenamieji namai. Kaunas turi 41 modernizuotus daugiabučius. Šis skaičius nuteiktų optimistiškai nedideliame mieste, tačiau Kaune, kur yra 4 986 daugiabučiai, tai nesudaro nė 1 proc. visų daugiabučių, todėl šiuo pasiekimu didžiuotis nebūtų labai garbinga.
Tikėtis platesnės apimties renovacijos kol kas nėra prielaidų. Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriaus Administravimo ir renovacijos poskyrio vedėjas Kęstutis Miškinis, statybos bendrovės Kaune mielai imasi renovacijos darbų.
„Kiek žinau, joms statybininkų dabar netrūksta. Situaciją sunkina tai, kad stringa finansavimas iš Aplinkos ministerijos kitai renovacijos programai“, – sakė K. Miškinis.
Tenka atleisti darbuotojus
Kaune namus renovuojančių bendrovių atstovai su nerimu kalbėjo, kad pabaigus jau pradėtus darbus, laukia nežinia. Bendrovės „Kaunesta“ rinkodaros direktorė Inesa Kinderevičienė sakė, kad dabar statybininkų netrūksta, tačiau perspektyvos nėra džiugios.
„Seniau pradėti renovacijos darbai jau eina į pabaigą. Nauja renovacijos programa, numatyta 2014–2020 m. dar net neprasidėjo, todėl daugelis statybos įmonių per pastaruosius keletą mėnesių turėjo atleisti apie 30 proc. darbuotojų, nes trūksta lėšų atlyginimams mokėti.
Sunkumų kils, kai renovacija bus atnaujinta: prasidės darbai, kuriuos reikės atlikti greitai. Visi puls samdyti statybininkus, tačiau dauguma jų jau bus išvykę į užsienį. Grįš tik nedaugelis. Todėl bus tikrai sunku rasti darbuotojų.
Kai laiko nedaug, mes ieškome jau patyrusių specialistų. Nors paprastai mūsų įmonėje yra keli jauni statybininkai, ką tik baigę mokslus“, – sakė I. Kinderevičienė.
Statybų apimtys mažėja
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ teigė, kad statybos bendrovės ėmė atleidinėti statybininkus ne tik dėl su renovacija susijusio neaiškumo.
„Statybų apimtys pradėjo mažėti 2015-ųjų antrajame pusmetyje. Didžiosios statybų bendrovės renovacijos procese beveik nedalyvauja, nes investiciniuose projektuose daug klaidų.
Jo teigimu, statybos įmonės dabar yra geriau pasirengusios krizėms.
„Nuo 2007 m. kasmet apie 10 proc. auga statybos paslaugų eksporto apimtys. Daug lietuvių bendrovių stato objektus Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, kur jau įgijo gerų rekomendacijų. Todėl dabar daug statybininkų dirba užsienyje.
Stringant naujų renovacijos projektų užsakymui, jų į užsienį išvažiuos dar daugiau. Kai statybos vėl įsisiūbuos, ir reikės juos kviesti atgal, ne visi norės grįžti, o kitiems teks mokėti didesnius atlyginimus, todėl darbų kainos išaugs“, – prognozavo D. Gedvilas.
Jis mano, kad didžiuosiuose miestuose atnaujinama mažai daugiabučių, nes čia statoma daug naujų namų, kurių energetinės savybės yra geresnės nei senųjų daugiabučių.
„Todėl dažnai didžiuosiuose miestuose renovuojami tik geografiškai gerose vietose esantys namai“, – sakė D. Gedvilas.
Kvalifikuotas jaunimas išgraibstomas
Mūrininkus betonuotojus, pastatų šiltintojus ir apdailininkus ruošia Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Šias specialybes įgiję jaunuoliai yra paklausūs statybų rinkoje.
Centro direktorius Ričardas Šeštokas sakė, kad šią įstaigą baigę jaunuoliai retai lieka be darbo arba turi kreiptis į darbo biržą.
„Pavyzdžiui, iš pernai statybines specialybes įgijusių 529 absolventų darbo neturėjo tik 8 jaunuoliai, o 41 išvyko į užsienį. Visi kiti turi darbą arba tęsia studijas aukštosiose bei profesinėse mokyklose.
Turime bendradarbiavimo sutartis su „YIT Kausta“ ir „Virmalda“. Su „YIT Kausta“ esame sutarę, kad jau nuo pirmo kurso jiems atrenkame specialistus.
Jie atlieka praktiką bendrovėje, vėliau yra ten įdarbinami. Kol mokosi, jaunuoliai gauna stipendiją ir maždaug 300 eurų atlyginimą.
Mūrininkai betonuotojai, apdailininkai ir pastatų šiltintojai tikrai gerai uždirba. Gerai dirbančių statybininkų atlyginimai siekia 1,5 tūkst., kartais – ir 2 tūkst. eurų. Todėl labai nedaug mūsų mokinių išvyksta į užsienį, o išvažiavusieji neretai grįžta atgal“, – sakė R. Šeštokas.
Papildomos praktikos nereikia
Kartais statybų bendrovių vadovai užsuka į profesinio rengimo centrą diplomų įteikimo dieną ir prašo darbuotojų.
„Tačiau beveik visi mūsų mokiniai dar nebaigę mokslų jau žino, kur dirbs. Centrą baigę mokiniai yra visiškai pasirengę dirbti statybose, jiems nereikia papildomos praktikos.
Jo teigimu, Kultūros paveldo departamentui reikalingi senų pastatų restauratoriai.
„Pirmieji Lietuvoje pradėjome ruošti šios srities specialistus. Jie bus paklausūs, juk vien Kaune yra aibė paveldo pastatų. Tačiau šiek tiek nerimo kelia tai, kad mūsų paruoštus specialistus greitai išgraibstys lenkai ir vokiečiai. Čia viskas priklausys nuo algų Lietuvoje“, – sakė R. Šeštokas.
Situacija Kaune ir šalyje
Kauno daugiabučiuose gyvena 74 proc. miesto gyventojų. Dauguma pastatų yra penkių arba devynių aukštų, dominuoja plytų mūro ir gelžbetonio plokščių konstrukcijų namai. Daugiausia daugiabučių namų Kauno mieste statyti 1955–1993 m. (statybos metų vidurkis – 39 metai). Dabar Kaune renovuojami 127 daugiabučiai.
Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu Lietuvoje ręstų pastatų, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir, laikui bėgant, jų būklė dėl menkos techninės priežiūros vis prastėjo.
Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ataskaitos duomenimis, dėl 1 705 daugiabučių namų atnaujinimo yra pasirašytos rangos darbų sutartys, o 208 daugiabučiams namams pradėti statybos rangos darbų pirkimai. Dabar modernizuojami 1 006 daugiabučiai namai.