Pardavėjai į sandorius vis dar žvelgia atsargiai
Sukasi ne tik statybininkai kranuose, bet ir nekilnojamojo turto pardavėjai bei pirkėjai. Kaip pastebėjo „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, sandorių skaičiai – jau kiek didesni. Kovą, palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, Vilniuje naujų būstų pardavimai augo daugiau kaip dukart, Kaune – kone 80 procentų, o Klaipėdoje – trečdaliu.
„Pirkėjai truputėlį drąsiau įsigyja būstą, reiškiasi, randa jiems tinkančio būsto daugiau. Jų lūkesčiai dėl kainų pokyčių galbūt tampa pozityvesni, lūkesčiai dėl palūkanų – vis labiau laukia sumažėjimo“, – teigė T. S. Kvainickas.
Pirkėjai – jau drąsesni, bet pardavėjai į sandorius vis dar žiūri santūriai, mat pavasarį butų visada parduodama daugiau.
„Kovo mėnesį butų buvo parduota 30 procentų daugiau nei praeitų metų kovą“, – LNK žinioms teigė „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus.
O kai kurie vis dar lygiuojasi į statytojų aukso amžių prieš kelerius metus.
„Tikrai augimą jaučiame, lyginant su žiema, bet su praeitų metų pirmu ketvirčiu – kol kas nesakyčiau. Pas mus yra mažiau pardavimų, negu turėjome praeitų metų pirmą ketvirtį“, – teigė „Merko Lietuvoje“ vadovas Saulius Putrimas.
„Tie skaičiai nėra istorinis vidurkis, kur per mėnesį apie 350-450 galėtų būti nuperkama, pagal demografines žmonių judėjimo į miestą tendencijas“, – pastebėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Statytojų sandėliuose – prikaupta laisvų butų
Pirkėjų skaičius labiausiai išaugo ten, kur butų kainos mažiausios. Statytojai teigia, kad dabar butus renkasi sau, o nebe investicijai.
„Sprendimų priėmimo laikas – gerokai prailgėjęs. Tai reiškia, kad klientai tikrai atidžiai renkasi, išsiaiškina sąlygas su visais bankais, pasižiūri visus konkuruojančius projektus ir turbūt atsirado didesnis populiarumas būstui, kuris jau pastatytas, įrengtas“, – teigė S. Putrimas.
Nors pardavimai ir auga, tačiau pardavėjai sandėliuose turi prikaupę daug laisvų butų. Pavyzdžiui, Vilniuje šį kovą pasiūla dvigubai didesnė nei pernai kovą.
„Vystytojai, kurie pradėjo kažkokius projektus dar prieš šitą rinkos sustojimą – jie juos tęsia ir pasiūla auga, nors pardavimai nėra tokie dideli“, – teigė A. Čiagus.
Tačiau verkšlenti dėl statybų Lietuvoje reikėtų mažiau nei Estijoje. Kol Lietuvoje pardavimai auga, Estijoje statybos apimtys tik traukiasi. Pernai – 7 procentais.
„Optimizmas, pozityvumas Lietuvoje ženkliai skiriasi, palyginus su Latvija, Estija. Kiek aš su kolegomis kalbu, ten yra gerokai daugiau to santūrumo, šaltumo, ten galbūt labiau persiduoda Skandinavijos, Suomijos tam tikros ekonominės krizės įtaka.
Lietuvoje, reikia manyti, ekonomika yra tikrai stipri“, – dalijosi S. Putrimas.
Vis dar laukiama staigmenų iš ECB
Įsigyti būstą pirkėjus vis dar atbaido ir paskolos kaina. Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas (EBC) staigmenų dar nepateikė ir bazinių palūkanų normų nesumažino. Tikėtina, kad tai padarys tik birželį.
„Tikimasi, kad palūkanos sumažės vis dar 0,75, bet tie lūkesčiai gali būti neišpildyti, jeigu toliau matysime tokius infliacijos duomenis, kaip matome pastaruosius 3 mėnesius, nes jie yra šiek tiek aukštesni, nei norėtų centriniai bankai“, – tvirtino „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.
Jei palūkanų normos greitu metu nemažės, paskolų turėtojams smagu nebus. Kiekvienam, pasiskolinusiam 100 tūkstančių eurų, palūkanų pokytis reiškia prarastus arba sutaupytus pinigus.
„Galime skaičiuoti labai paprastai, kad vienas procentas palūkanų 100 tūkstančiui eurų yra apie 1000 eurų per metus“, – teigė T. Marčiulaitis.
Prognozuojama, kad bazinės palūkanos šiemet kris 3 kartus, o Euribor metų gale svyruos apie 3 procentus.
Visą reportažą rasite LNK portale:
