Ilgą laiką Aukštaitijos sostinė gyveno ne pačius geriausius laikus, kai naujų nekilnojamojo turto projektų buvo vos vienas kitas. Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, šiandien situacija iš esmės pasikeitusi – Savivaldybė per dieną sulaukia ir iki penkiolikos prašymų išduoti statybos leidimus gyvenamiesiems ar komercinės, pramoninės paskirties statiniams.
„Galima sakyti, kad Panevėžį gerąja prasme apėmė statybų virusas. Nebėra taip, kad rajonai būtų skirstomi tik į gyvenamuosius ar tik pramonės. Kur buvo mieste vadinamieji tarpai be urbanistinio scenarijaus, dabar jie užsipildo, vystomi nauji projektai. Architektų ekspertų taryba dirba pasiraitojusi rankoves“, – teigė vyriausioji architektė.
Ilgą laiką buvusi apleista ir nuo žmonių akių aukšta betonine tvora aptverta J. Janonio gatvės antruoju numeriu pažymėta teritorija greta sankryžos su Pušaloto gatve šiuo metu keičiasi iš esmės – išvalius sklypą, čia turėtų atsirasti automobilių dalių parduotuvė. Panevėžio savivaldybės prašoma išduoti leidimą statyti apie tūkstančio kvadratinių metrų parduotuvę. Netrukus statybos turėtų pajudėti ir kitoje miesto dalyje – Beržų gatvėje, šalia „Lidl“ parduotuvės, kur šiuo metu tebestūkso apleisti buvę Panevėžio autobusų parko angarai.
Savivaldybė yra sulaukusi prašymo išduoti leidimą šioje vietoje, maždaug hektaro dydžio sklype, statyti net 11304 kvadratinių metrų ploto prekybos centrą. „Sekundės“ žiniomis, čia turėtų atsirasti statybinių medžiagų parduotuvė.
Prekybos centrų bumas
Dar pagal 2016 m. patvirtintą bendrąjį planą centrinėje Panevėžio zonoje statyti didesnių nei tūkstančio kvadratinių metrų ploto prekybos pastatų negalima, tad didieji savo plėtrą vykdo miesto pakraščiuose. Šiuo metu verda didžiausio – 2 271 kv. m. – Panevėžyje „Lidl“ prekybos centro Smėlynės gatvėje, prie geležinkelio pervažos, statybos. Planuojama, kad prekybos centras pirkėjams duris atvers jau šių metų pabaigoje. Išaugus automobilių srautams, šioje vietoje numatyta ir žiedinė sankryža.
Pasak „Lidl“ atstovo spaudai Valdo Lopatos, iš pradžių didžiausia plėtra buvo vykdoma didžiuosiuose miestuose, bet dabar galimybių dairomasi ir kitur. V. Lopatos teigimu, pastebėta, kad „Lidl“ parduotuves renkasi ne tik lietuviai, jas pamėgo ir kaimynai latviai. Tai ypač justi Panevėžyje, Šiauliuose, Mažeikiuose bei Utenoje.
„Panevėžį vertiname kaip miestą, kuriame yra potencialo augti, o ir turimi pardavimų rezultatai džiugina, todėl statoma jau trečioji mūsų centro parduotuvė. Kiek jų dar bus, kol kas negalime atskleisti“, – sakė V. Lopata.
S. Kerbedžio g. jau beveik baigtos statyti dar vienos nemažos prekybinės patalpos – čia numatyta automobilių detalių parduotuvė ir didžiausias automobilių aptarnavimo centras Panevėžyje.
Dar vienas naujas prekybos centras turėtų iškilti Nemuno gatvėje, visai šalia dabar veikiančio prekybos centro „Čia Market“ – čia planuojama statyti „Norfos“ parduotuvę. Pastate įsikurs maisto, smulkių buitinių prekių, gėlių parduotuvės ir vaistinė. Naujas „Iki“ prekybos centras turėtų atsirasti ir ties J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių žiedine sankryža. O kitame miesto pakraštyje, Molainių gale, Ragaudžių gatvėje, dar šį gruodį duris turėtų atverti 1664,25 kv. m ploto prekybos centras „Rimi“. Tai ne vienintelė nauja šio tinklo parduotuvė Aukštaitijos sostinėje – dar viena jų jau šį lapkritį planuojama atidaryti ir Smėlynės gatvėje.
Pasak „Rimi“ atstovės spaudai Giedrės Buivydienės, iki 2023 m. yra numatyta beveik padvigubinti savo turimų parduotuvių skaičių nuo 58 iki 100 visoje Lietuvoje. Panevėžys taippat ne išimtis.
Dalijasi ne tik pirkėjais
Kaip teigia ekspertai, prekybos centrų ir parduotuvių plėtrą labiausiai diktuoja teigiami gyventojų lūkesčiai, žemas nedarbo lygis bei augantis darbo užmokestis. Kylant gyventojų pajamoms, auga ir perkamoji galia bei vartojimas. Bendrovės „Sapus“ prekybos centrų konsultantas Laurynas Mituzas sako, kad pirmiausia reikėtų patiksinti prekybos centrų sąvoką. Taip visame pasaulyje vadinamos dengtos dirbtinės gatvės su parduotuvėms nuomojamomis patalpomis. Prekybos centrų misija – dydžiu ir įvairove pritraukti ir sutelkti pirkėjus iš didesnės teritorijos.
„Kai prekybos centrų nebestatoma, prekybos tinklai artėja prie pirkėjų pavienėmis parduotuvėmis. Jos smulkėja, mažėja asortimentas. Prekybininkai dalijasi ne tik pirkėjais, bet ir augančia vartojimo rinka, konkurentų veiksmai verčia neapleisti pozicijų“, – sakė L. Mituzas.
Eksperto tvirtinimu, parduotuvių kvadratinių metrų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, ne visuomet yra tinkamas efektyvumo kriterijus. Norint pasiekti efektyvumą reikia, kad žmonės konkrečioje parduotuvėje apsipirktų iš platesnės teritorijos, pirktų didesniais prekių krepšeliais. Nors paprastai iš prekybininkų konkurencijos laimi pirkėjai, kai kuriais atvejais pasitaiko ir atvirkštinis variantas – dėl itin aršios konkurencijos kainos kyla.
„Dėl per agresyvios plėtros konkurencija gali virsti prekybininkų kanibalizacija, o tai yra niekam nenaudinga“, – tvirtino L. Mituzas.
Tuo tarpu „Newsec“ Baltijos regiono Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas mano, kad panevėžiečiai turėtų džiaugtis prekybos centrų plėtra: didėjant pasirinkimui, dažniausiai laimi pirkėjai. Be to, kuo bus didesnis pasirinkimas mieste, tuo daugiau pirkėjų į Panevėžį atvyks iš visos apskrities.
Jo teigimu, daugelio prekybos centrų rinkodara nėra vienoda visoje Lietuvoje, tad nereikėtų stebėtis, kad pagrindinių maisto produktų krepšelis Vilniuje ar Kaune yra keliais eurais pigesnis nei likusioje Lietuvoje. Mat kuo didesnė konkurencija, tuo prekybos centrai lankstesni kainų atžvilgiu.
„Kurtis jau dabar veikiančių prekybos vietų pašonėje – gana rizikingas sprendimas, bet tai vienas iš būdų atsiriekti rinkos dalį. Jeigu Panevėžyje buvo galima prašyti daugiau už tą patį būtiniausių produktų krepšelį, vadinasi, tiek prekybos centrų koncentracija, tiek konkurencija nebuvo pakankama“, – pastebi M. Kulbokas.
Jo teigimu, tam, kad prekybos tinklai prisiviliotų kuo daugiau pirkėjų, naudojami įvairūs rinkodaros, o kai kada ir plika akimi nematomi triukai – pradedant įvairiomis akcijomis ir baigiant spalvotų etikečių politika. Tačiau jau kuris laikas tinklinės parduotuvės konkuruoja ir gebėjimu būti kuo arčiau klientų.
„Plečiamasi ten, kur yra vartotojų – kur patogu sustoti ir galima greitai ir patogiai apsipirkti. Prekybos tinklai, numatydami plėtros galimybes, įvertina ne tik žmonių koncentraciją, bet ir perkamąją galią. O ji Lietuvoje bent praėjusiais metais augo sparčiausiai – 6,6 proc. Tai galima paaiškinti tuo, kad padidėjus mažiausiai uždirbančiųjų pajamoms, šie jas išleido kokybiškesniam maistui“, – įžvalgomis dalijosi M. Kulbokas.