„Mes tikrai pastatysime, esame nusiteikę dirbti, tik norint dirbti, reikia turėti leidimą. Kol kas to leidimo nėra. (...) Biurokratai varžosi, kurie iš jų turi daugiau gebėjimų, vos ne kaip olimpinėse žaidynėse, kas pasieks geresnį rezultatą. Turime ir Lietuvoje gerą pulką biurokratų, bet dabar varžybos vyksta su Europos Komisija, ten ne ką prastesni, gal net daugiau pažengę“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.
„Nesakyčiau, kad tai (dalyvavimas stadiono statymo projekte – ELTA) yra klaida, bet, galbūt, per daug optimistiškai žiūrėjau į biurokratinį procesą. Viltis visada miršta paskutinė ir versle ypatingai reikia optimizmo. (...) Šioje vietoje įsivaizdavau, kad tai yra Lietuvos gėda, 37 metai statome stadioną ir nepajėgiame to padaryti, Afrikoje daugumoje šalių turi stadionus, o Lietuvoje to nėra“, – pažymėjo jis.
A. Avulis taip pat ragino nepriešinti slėptuvių bei stadiono statymo klausimų. Anot jo, galima statyti abu paminėtus objektus bei nekalbėti tik apie karą, taip gąsdinant potencialius investuotojus.
„Geriausiai ir tą, ir tą daryti (tiek statyti slėptuves, tiek stadioną – ELTA). Jeigu kalbėsime tik apie pasiruošimą agresijai, karui, tai mes patys save išgąsdiname, išgąsdiname ir investuotojus. Kas tada norės Lietuvoje investuoti?“ – retoriškai klausė verslininkas.
„Žmonės nori saugumo ir padarys viską, kad ji būtų saugi, bet turime transliuoti ir kitas žinias, jog čia normalus gyvenimas“, – tikino jis.
Šioje vietoje įsivaizdavau, kad tai yra Lietuvos gėda, 37 metai statome stadioną ir nepajėgiame to padaryti, Afrikoje daugumoje šalių turi stadionus, o Lietuvoje to nėra.
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas aiškino nenorįs prognozuoti, kada minėto projekto statybos darbai galėtų prasidėti, tačiau tikisi iki rugsėjo pabaigos gauti Europos Komisijos vertinimą bei Lietuvoje turėti sprendimą iki spalio viduryje vyksiančių Seimo rinkimų.
„Ne kartą prognozavau ir visus kartus prapyliau per šalį. Yra Europos Komisija, Europos Parlamentas, kurie atostogauja, kai jie sugrįš po atostogų rugpjūčio pabaigoje, gal per mėnesį laiko pavyks kažką teigiamo gauti“, – sakė A. Avulis.
„Reikia ir Lietuvoje susitarti, yra Viešųjų pirkimų tarnyba, jos kontrolę vykdo Seimo Audito komitetas. Čia irgi vyksta daug politinių ginčų, spekuliacijų, tai čia vėl viskas gali greitai keistis ir kitaip atrodyti. Manau, kad iki Seimo rinkimų turėtų būti kažkoks sprendimas“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje VPT pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.
VPT taip pat tvirtina, kad dėl papildomų darbų atlikimo sutrumpėjus operavimo ir mokėjimų koncesininkui laikotarpiui, rizikų pasidalijimo kontekste šis pasikeitimas neturėtų būti vertinamas, kaip turintis kokią nors esminę įtaką.
Gegužės viduryje Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Projekto vertė sudaro 157,23 mln. eurų.
Kaip teigia sostinės savivaldybė, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.
Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.