Kalbėdamas apie NT mokestį A. Avulis taip pat teigė nesuprantantis, iš kur kyla nepasitenkinimas būtent juo, nors žemės mokestis Lietuvoje mokamas jau kurį laiką.
„Jeigu esame vakarietiška valstybė ir norime socialiai atsakingo požiūrio į visuomenę, turime mokėti mokesčius. Ir jų turime mokėti daug, kad atitinkamos institucijos teisingai juos perskirstytų. Skandinavai tai jau yra pasiekę. Jeigu mes norime tai pasiekti, turime požiūrį orientuoti tuo keliu“, – šią savaitę Vilniuje vykusiame „Lietuvos verslo forume“ komentavo A. Avulis.
„Kodėl tauta pyksta taip už NT mokestį, jeigu žemės mokestį moką tyliai? Taigi tas pats“, – klausė jis.
Visgi, pasak D. Dundulio, nors sumokamų mokesčių kiekis ilgainiui auga ir tai yra natūralu, apmokestinimas turėtų būti vykdomas palaipsniui. Jis sakė nepalaikantis, kai iš esmės keičiama mokesčio taikymo filosofija ar mastai.
„Jeigu žiūrėti, lyginant kai buvome 1990-aisiais, kaip tie mokesčiai atrodė tada ir dabar. Žinoma yra didelis pokytis ir jų padidėjimas. Bet jo augimas turi būti labai palaipsniui ir neturi būti labai didelių šuolių“, – aiškino D. Dundulis.
„Aš esu nusiteikęs prieš šoko terapijas“, – pabrėžė jis.
„Norfos” vadovas taip pat teigė, kad palaipsniui vykdomi pokyčiai užtikrintų, kad galimi neigiami efektai tiek valstybei, tiek verslui, būtų minimalūs.
„Jeigu mes norime gerovės iš valstybės, mes turime sumokėti ją. Bet matykime valstybės mastu bent 10 metų į priekį, o ne 3 mėnesius, po kurių jau griūname. Pavyzdžiui, visada esu už minimalaus atlyginimo kėlimą. Tačiau nesutikčiau, jei jis būtų iš karto keliamas 200 eurų. Jį reikėtų didinti kas ketvirtį 50 eurų, taip verslas nepatirtų šoko“, – sakė jis.
ELTA primena, kad vasaros pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jeigu būtų priimtas dabartinis siūlomas NT mokesčio įstatymo modelis, jis projektą vetuotų. Anot šalies vadovo, mokestis yra antisocialinis, o Lietuvos žmonės „privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo“.