„Čia yra bendra tendencija, ar paimsime Lietuvą, ar Skandinaviją, ar kitas šalis – vis tik statybos sektoriuje daugiausia dirba imigrantai iš kitų šalių, kurie ieško didesnio uždarbio ir jie sutinka dirbti tą sunkesnį darbą. Manau, kad (Lietuvos statybų sektoriuje – ELTA) jau yra daugiau nei 50 proc. (dirbančių užsieniečių – ELTA)“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė A. Avulis.
Neatmesdamas imigracijos keliamų saugumo iššūkių, jis pabrėžė, kad Lietuvai reikėtų ne riboti užsieniečių darbuotojų įvežimą, tačiau didinti biudžeto lėšas, skiriamas atvykstančiųjų kontrolei – kitaip, anot verslininko, darbuotojų trūkumas gali skatinti ekonomikos sąstingį.
„Reikia didinti biudžeto asignavimus būtent į tą sritį, kuri tikrina ir kontroliuoja, kas čia pas mus atvažiuoja – kad būtų daugiau jiems priežiūros, daugiau kontrolės“, – tikino „Hanner“ vadovas.
Pasak A. Avulio, norėdama išvengti ekonomikos sulėtėjimo, Lietuva turi didinti konkurencingumą – investuoti į naujausias technologijas bei išlaikyti tinkamą atlyginimų ir našumo augimo santykį.
„Darbo rankų trūks, atlyginimai didės, konkurencingumą iš karto prarasime. Ir dabar, sakykime, efektyvumas, darbo našumas Lietuvoje nėra aukštas, jis yra du kartus žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai nori nenori, mums reikia didinti efektyvumą“, – pridūrė jis.
Pabrėždamas, kad Lietuvoje atlyginimai artimiausiu metu tik augs, verslininkas kalbas, kad atvykėliai iš trečiųjų šalių smukdo bendrą šalies darbo užmokesčio lygį, vadina „spekuliacijomis“.
„Statistika rodo visai ką kitą – atlyginimai Lietuvoje auga ir jie auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje. Mes negalime lygintis nei su Vokietija, nei su Europos Sąjungos vidurkiu atlyginimų didėjimo, pas mus jų dinamika yra kelis kartus didesnė“, – tikino A. Avulis.
„Bet viskam yra ribos. Negali tie atlyginimai didėti taip sparčiai – turėtų didėti ir efektyvumas, našumas. Jeigu našumas kyla ir atlyginimai kyla – viskas gerai. Pas mus dabar nėra visai sveikai – atlyginimas didėja, darbo našumas labai mažai didėja. Šitoje vietoje yra mirksinti geltona lemputė, gali būti, kad bėgant laikui ji užsidegs raudona šviesa“, – aiškino verslininkas.
NT projektus ir kitose ES šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje vystančios „Hanner“ vadovas priduria – ateityje išliekanti atlyginimų augimo perspektyva gali reikšti ne tik darbuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau ir kaimyninių Europos valstybių skaičiaus augimą.
Pirmąjį 2024 metų pusmetį buvo užfiksuotas išduotų leidimų dirbti rekordas, ypač išaugo darbuotojų iš Vidurinės Azijos skaičius, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiemet išduota 410 leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą. Tai 5 kartus daugiau nei prieš metus. Pusę visų išduotų leidimų dirbti gavo Uzbekistano piliečiai.
Tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Tai – 20,4 tūkst. daugiau nei prieš metus. Du trečdalius sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai. Uzbekų, dirbančių Lietuvoje, skaičius perkopė 6 tūkst. Skaičiuojama, kad Lietuvoje taip pat darbavosi 5,6 tūkst. kirgizų ir 4,6 tūkst. Tadžikistano piliečių.
Per pirmąjį pusmetį išduota 5,9 karto mažiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti pagal darbo sutartį nei per tą patį 2023 m. laikotarpį. Tai – mažiausias išduotų leidimų dirbti skaičius per penkerius metus. Tačiau daugėjo sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties mūsų darbo rinkos poreikiams – per šešis mėnesius išduota 2,2 karto daugiau šių dokumentų (3041) nei pernai tuo pačiu metu. Tai vienas iš didžiausių priimtų sprendimų skaičių per penkerius metus.
Sprendimai priimti užsieniečiams, atvykusiems iš 52 šalių (pernai – iš 49). Dominavo sprendimai Baltarusijos piliečiams (30 proc.) – padidėjo nuo 8 proc. iki 22 proc. Išaugo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams, dalis. Toliau – Kirgizija (11 proc.), Tadžikistanas (8 proc.). Teisę dirbti mūsų šalyje taip pat įgijo Ugandos, Kongo, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir kitų tolimų šalių piliečiai.