„Vilčių yra, jos visada miršta paskutinės. Vis dar tikime, kad galima surasti protingą susitarimą, juo labiau, jog pastabos, kurias pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba nėra tokios, į kurias nebūtų galima atsižvelgti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Avulis.
„Esmė labai paprasta, esame paskaičiavę, už kiek galime pastatyti šį kompleksą. VPT teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo geriau susiderėti. Mūsų derybos su savivaldybe vyko gana kietai, kiek mes galėjome, tiek padarėme nuolaidų, toliau tiesiog nepajėgiu, nežinau, kaip pastatyti už mažesnę kainą“, – aiškino jis.
A. Avulis pažymėjo, kad VPT argumentacija nėra logiška, o jis didesnių nuolaidų dėl kainos negalįs padaryti. Jis taip pat priminė, kad VPT jau kartą sustabdžius koncesijos sutarties vykdymą, ginčų teismuose laikotarpiu statybos kaina išaugo 7 mln. eurų.
„Kai VPT kelia klausimą, ar galėtų būti dar didesnės nuolaidos iš koncesininko, aš neturiu tokių nuolaidų. (...) Logikos ten nėra, mes einame per logiką ir teikiame argumentus, kad jeigu kainos pabrango per tą laikotarpį 43 proc., o savivaldybė sutinka tik 27 proc. jų kompensuoti, tai čia yra kompromisas“, – sakė „Hanner“ vadovas.
„VPT taip į lentynas sudėlioja skaičius, kad sako, jog galėjo daugiau prisiimti koncesininkas, bet iš kitos pusės mes irgi turime gana stiprių argumentų, jog būtent VPT 2020 m. sustabdė procesą, koncesijos sutarties vykdymą ir tada pusantrų metų vyko teismai. Jie baigėsi tuo, kad buvo pasirašyta koncesijos sutartis. Bet per tą periodą, kol vyko ginčas teismuose, statybos kaina padidėjo 7 mln. eurų“, – pažymėjo jis.
Vis tik „Hanner“ vadovas tikina, kad erdvės ieškoti susitarimo dėl projekto vis dar yra.
„Savivaldybė turi tikslą ir norą, kad sporto kompleksas būtų, (...) užbaigti šį projektą ir aišku, jog jie ieško kompromiso ir susitarimo. Manau, kad yra dar tos erdvės“, – kalbėjo A. Avulis.
„Jeigu man neleidžia dirbti, kaip aš stadioną galiu pastatyti iki 2026 m. pabaigos. Pasakytų, kad ne (negalima statyti – ELTA), tai irgi labai geras atsakymas, visi padėkojame vieni kitiems už parodytą dėmesį išsiskirstome ir einame dirbti savo darbų“, – tvirtino jis.
A. Avulis sako, kad artimiausiu metu turėtų įvykti susitikimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir VPT bei jeigu tarnyba sutiks su siūlomais sprendiniais, bus galima judėti toliau.
„Mano žiniomis, turėtų įvykti susitikimas tarp savivaldybės ir VPT bei Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pateikti, kaip turėtų ištaisyti pastabas, kurias gavo iš VPT. Jeigu VPT sutiks su pasiūlymais, siūlomais sprendiniais, tada bus galima judėti toliau“, – teigė „Hanner“ vadovas.
„Bet dėl to, kad šiek tiek pajuda sutartis, vėl turi būti einama į savivaldybės tarybą ir Vilniaus miesto taryboje gauti patvirtinimą naujiems skaičiams. Po to, jeigu taryba patvirtina, turi būti pasirašyta nauja koncesijos sutartis ir VPT dar kartą turi teisę pateikti savo pastabas“, – aiškino jis.
Galiausiai „Hanner“ vadovas teigė, kad jam yra „šiek tiek gėda“, jog Lietuvoje nesugebama pastatyti stadiono.
„Procesas be pabaigos, ir man kaip verslininkui, tokie procesai darosi kuo toliau, tuo mažiau įdomūs. (...) Man šiek tiek gėda, kad tiek daug pasiekę, padarę Lietuvoje esame ir nesugebame pastatyti kažkokio stadiono“, – sakė jis.
VPT praeitą savaitę pranešė, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti. Taip pat, anot institucijos, nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad VPT išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties parodo, jog galima tęsti projektą. Tuo metu A. Avulis teigė, kad VPT pastabos nekeičia planų užbaigti dešimtmečius besitęsiantį projektą.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamos Europos Komisijos išvados.
Vokiečių karių įtaka nuomos kainoms bus nežymi
A. Avulis mano, kad vokiečių brigados karių atvykimas gali sukurti prielaidas augti nuomos kainoms Lietuvoje. Tačiau, svarsto verslininkas, to įtaka bus nežymi. Anot jo, nuomos kainos Vilniuje per 2023 m. išaugo 10 proc., o tai galėjo nulemti ir taip padidėjęs į Lietuvą atvykstančių asmenų kiekis.
„Būsto nuomos kainos gali ir šiais metais padidėti nepriklausomai nuo to, ar bus vokiečiai, ar ne. Jeigu jie atvyksta, galbūt yra daugiau prielaidų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.
„Būsto nuomos kainos didėjimui galėjo būti visai kitos priežastys. Pas mus praeitais metais atvažiavo daugiau užsieniečių. (...) Mes sulaukėme atvykėlių ne tik iš Baltarusijos ar Ukrainos, bet ir iš trečiųjų šalių. Visiems reikia gyventi“, – aiškino jis.
Jis pridūrė, kad gyvenamųjų būstų kainos sostinėje jau 18 mėnesių išlieka tokiame pačiame lygyje, nors tikėtasi jų kritimo.
„Hanner“ vadovo manymu, norint užtikrinti visuomenei patrauklesnes būsto kainas, reiktų sumažinti biurokratinę apkrovą vystytojams. Anot jo, tai sukurtų rinkos postūmį.
„Reikia tik truputį sumažinti biurokratiją ir leisti investuoti ir statyti daugiau. Šiai dienai būstas Vilniuje yra pasiekęs lygį, kur jis tampa sunkiai įperkamu. Išėmus perteklinę biurokratiją, rinka gaus postūmį. O padidėjus pasiūlai, nėra kalbos apie jokį didėjimą“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.