Einant krantine galima iš tolo pasigrožėti jų prabanga ir dydžiu. Kai kurios panašios ne į laivus, o į ištaigingus plaukiojančius viešbučius. Sakoma, kad kiekvienas save gerbiantis elito atstovas būtinai turi atplukdyti jachtą į Monaką, o jeigu to nepadarys, jo jachta bus nieko verta. Bendra visų Monako krantinėje tarsi gulbių sutūpusių jachtų vertė padėtų padengti ne vienos nepriklausomos šalies valstybės skolą.
Šios nykštukinės kunigaikštystės, kurią 700 metų valdo Grimaldi dinastija, istorija ir veikla yra glaudžiai susijusi su jūra, jūreivyste ir jau pusantro šimto metų – su buriavimo sportu. Pirmosios regatos Monake vyko 1862 m., o 1953 m. legendinis kunigaikštis Ranieris III atidarė Manako jachtų klubą. Jau daugiau nei 30 metų klubo globėjas ir prezidentas yra Monako princas Albertas II. Tai jis kartu su žmona, Monako kunigaikštiene Charlene 2014 m. atvėrė dar vieno ištaigingo ir įspūdingo klubo statinio duris. Pastato architektai: Normano Fosterio architektų biuras „Foster + Partners“, per keturis savo veiklos dešimtmečius sukūręs neįtikėtinai daug projektų. Dauguma jų pelnė įvairių apdovanojimų (iš viso 463), o pačiam N. Fosteriui iki gyvos galvos suteiktas Didžiosios Britanijos lordo titulas. Architektas apdovanotas RIBA aukso medaliu, Pritzkerio premija ir daugybe kitų aukščiausių architektūros apdovanojimų.
Jachtų klubas yra simbolinė rekonstruoto Monako uosto puošmena. Ji pagerbia įspūdingą kunigaikštystės pakrantę ir jos laivybos paveldą, o denio formos terasos supa uostą ir siūlo neprilygstamus lenktynių jūroje vaizdus bei žvilgsnį į garsiąją „Formulės-1“ didžiojo prizo lenktynių trasą. Pastatas stovi ant įsisavintos žemės ploto, kuriuo į rytus išplečiama miesto prieplauka ir ties kuriuo gali įsikurti įvairiausi laivai: nuo burlaivio iki įspūdingų 100 m ilgio, 4–5 denių jachtų su įgulomis, dirbančiomis tiems, kas valdo pinigus ir pasaulį.
Į klubą įeinama pro įstiklintą atrijų, kuriuo rūmuose tarsi įrėminami uosto vaizdai. Pirmajame aukšte įrengtas klubo veiklai skirtas kambarys, baras ir restoranas. Aukščiau yra itin aukštų lubų funkcinė erdvė, klubo sekretoriaus apartamentai ir daugybė kabinų besilankantiems svečiams. Viršutiniuose aukštuose įrengtos įvairios renginių patalpos. Stebėjimo deniai užtamsinti medžiaginėmis širmomis, pritvirtintomis gikais ir stiebais. Uosto fasadai yra visiškai glazūruoti ir užtamsinti žaliuzėmis, kurias galima atitraukti, norint netrukdomai pasimėgauti vaizdais. Siekiant užtikrinti, kad pastatas atitiktų naujus tvarumo standartus, sumontuoti fotovoltiniai elementai, saulės kolektoriai ir jūros vandens aušinimo sistemos.
Krantinėje įrengtos parduotuvės ir kiti uostą pagyvinantys patogumai. Žemutiniuose aukštuose įrengtas irklavimo klubas ir buriavimo mokykla, dėl kurios stumdomųjų durų veikla dažnai persikelia į krantinę. Į vaikus orientuotoje mokykloje įrengtos klasės, praktinės veiklos kambariai ir patalpos mažiems laivams. Teritorijoje yra sutvarkytas sodas ant buriavimo mokyklos stogo ir jūrinė organizacija. Iš vienos pusės ribojamas klubo restorano terasos, o kitoje pusėje besitęsiantis į naują parodų salę, jis papildo žaliąsias erdves šiame tankiai apgyvendintame mieste ir sudaro naują sąsają su pėsčiųjų maršrutu tarp prieplaukos ir Kazino aikštės.
Vietovė: Monte Karlas, Monakas
Architektai: „Foster + Partners“
Projektuotojai: Normanas Fosteris, Spenceris de Grey, Davidas Nelsonas,
Nigelis Dancey, Patrickas Campbellas, Ivanas Kaye, Davidas Summerfieldas,
Jamesas Barnesas, Ulrichas Hamannas, Hughas Stewartas, Annamaria Anderloni, Katy Roach
Plotas: 26 550 m2
Projekto data: 2014 m.
Fotografai: Nigelas Youngas, „Foster + Partners“, YCM, Carlo Borlenghi
Bendradarbiaujantys architektai: „Cabinet Alexandre Giraldi“ – Alexandre Giraldi, Thierry Aresi
Struktūros inžinierius: „Oger International“
Mechanikos ir elektros inžinierius: „Oger International“
Sąnaudų konsultantas: „Artelia Group“
Apšvietimo konsultantas: „Claude Engle“
Pagrindinis rangovas: „Engeco/SGTM/Sobeam“
Užsakovas: „Service des Travaux Publics“, Monako Kunigaikštystė