Bankai kitaip skaičiuoja paskolų palūkanas: kas iš to jums?

Šią savaitę antras šalyje veikiantis didelis bankas pasiūlė naują būsto paskolų skaičiavimo metodiką, dabar pasirinkusieji skolintis matys ne dvi paskolos sudedamąsias dalis, o tris. Finansininkai paaiškina, jog vartotojams yra į ką atkreipti dėmesį.

Vasarį naują kainodarą pristatė DNB bankas, pirmasis prieš keletą metų būsto paskolų skaičiavimo būdą pakeitė „Swedbank“.

„Paprastai palūkanos yra skaičiuojamos iš skirtingų sudedamųjų dalių norint palengvinti konkurenciją, nes vartotojui sudėtingiau palyginti bankų pasiūlymus. Tada bankas A gali sakyti, kad mūsų naudojamas rodiklis yra geresnis, objektyvesnis, tikslesnis nei naudojamas banko B, dėl to iš mūsų skolintis yra geriau, nors paskola yra šiek tiek brangesnė. Vertinant iš vartotojo pusės, tai – labiausiai apsunkinantis dalykas“, - mano finansinių konsultacijų įmonės "M Capital" direktorius Arnas Markevičius.

„Klientams būtų lengviau palyginti kelių bankų pasiūlymus, jeigu prie jų pereitų visi būsto paskolas teikiantys bankai. Jei dalis lieka prie senojo būdo, o dalis sugalvoja trinarę kainodaros sistemą, vartotojo galvoje bus chaosas, kai jis norės palyginti SEB ir „Swedbank“ pasiūlymus. Bet galbūt jam bus lengviau palyginti „Swedbank“ ir DNB pasiūlymus, nes jie yra panašaus tipo, - panašios nuomonės laikosi asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. - Galbūt bankai po truputį pereis prie tokios kainodaros.“

Bankai pateikia savo argumentus: patikslinus, iš ko yra sudaryta būsto paskolos kaina, vartotojui taps aiškiau, dėl ko ji kinta. Jų teigimu, daliai bankų klientų neaišku, kodėl 2007 m. bankas siūlė 0,7 proc. maržą, o 2010 m. - jau 4 proc.

Būsto paskolą sudaro dvi esminės dalys: tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR ar EURIBOR, priklausomai nuo to, ar skolinamasi litais, ar eurais, bei banko taikomos maržos, t.y. įkainio, už kurį skolina konkretus bankas.

Tiek DNB, tiek „Swedbank“ savo skaičiuojamą būsto paskolos kainą yra pakeitę taip, jog klientui taikomą maržą išskaidė į dvi dalis: viena priklauso nuo žmogaus mokumo, lojalumo bankui ir kitų individualių priežasčių, o kita – nuo makroekonominės situacijos. Atitinkamai, rizikoms didėjant, būsto paskola brangtų dėl augančio naujojo rodiklio ir tai žmonės matytų. Taip būsto paskolą sudaro nebe dvi, o trys sudedamosios dalys.

Kiti būstui skolinantys bankai paskolos kainą skaičiuoja iš dviejų veiksnių: tarpbankinės palūkanų ir klientui taikomos individualios maržos. Pastaroji yra nekeičiama, nebent žmogus kreipiasi su prašymu ją sumažinti arba nuolat vėluoja mokėti paskolą – tuomet bankas gali vadovaudamasis sutartimi ją padidinti.

DNB naująjį į būsto paskolą įtraukiamą rodiklį pavadino Europos bankų ilgalaikio finansavimo norma, ją skaičiuoja tarptautinė agentūra "Bloomberg", įvertinusi, už kiek vidutiniškai šiuo metu 21-o aukšto reitingo Europos bankas skolinasi rinkoje. „Swedbank“ naudoja šalies rizikos rodiklį, kurį bankas skaičiuoja atsižvelgdamas į reitingų agentūros “Moody’s” skelbiamą šalies kreditingumo reitingą.

Kainodara iš trijų sudedamųjų dalių yra taikoma tiems klientams, kurie pasirenka kintamas, trijų – dvylikos mėnesių, palūkanų normas. Po ekonominio sunkmečio kintamos palūkanos buvo mažesnės nei fiksuotos, dėl to dalis būsto paskolų turėtojų atsisakė fiksuotų palūkanų ir perėjo prie kintamų.

Fiksuojant palūkanas 2-5 metams, kainodara iš trijų sudedamųjų dalių netaikoma.

Mato emocinę naudą

Komentuodamas tokią bankų kainodarą, A. Markevičius atkreipia dėmesį, kad pokyčiai bankams turėtų atnešti emocinės naudos.

„Galima sakyti, kad emociškai bankas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, kai būsto paskola ima brangti: didėja rodiklis, didėja ir paskolos kaina. Tačiau naivu būtų manyti, kad bankas nevaldo rizikų. Jis jas valdo arba didindamas maržą, arba didindamas kitus rodiklius. Net jeigu papildomo komponento būsto paskolos dalyje nebūtų, bankas suvaldytų riziką: jeigu jam neapsimokėtų skolinti, jis skolintų kitais dydžiais. Šių rodiklių įvedimas taip pat yra banko rizikos valdymo būdas. Visgi, manau, kad kad šiuo atveju svarbus ir emocinis aspektas: paskolą brangina ne bankas, o tie, kas skaičiuoja rodiklius“, - svarsto A. Markevičius.

K. Kupšys sako, jog idėja išskaidyti palūkanas į vis mažesnes sudedamąsias dalis, vartotojams leidžia labiau pajusti konkrečių veiksnių įtaką.

„Sąmoningas išsilavinęs vartotojas už šią informaciją tikrai bankui padėkotų, - teigia jis. - Tačiau galbūt bankai, įvesdami papildomą komponentą į būsto paskolos kainą, apsidraudžia savo riziką. Jeigu Lietuvos rizika šokteli arba 21 bankas vienas po kito ima griūti, būstui paskolinęs bankas sakys, jog už paskolos brangimą atsakingas ne jis. Prisiminkime, kad būsto paskolos kaina priklauso ir nuo EURIBOR ar VILIBOR, o jie esant sunkumams rinkoje didėja.“

Jis skaičiuoja, jog finansų krizės atveju klientui pakiltų du iš trijų būsto paskolos sudedamųjų dalių, t.y. EURIBOR arba VILIBOR, taip pat naujieji rizikas atspindintys rodikliai ir žmonės už padidėjusias grėsmes sumokėtų du kartus.

„Finansinės krizės akivaizdoje visi rizikos rodikliai šokteli į viršų ir gana smarkiai“, - įspėja jis.

DNB naują kainodarą pasirinkusiems kintamas palūkanas taiko nuo 2013 m. vasario 17 d., o “Swedbank” modelį „Prime“ siūlo nuo 2010 m. pabaigos.

Šių metų pradžioje SEB bankas užėmė 30 proc. bankų sektoriaus, „Swedbank“ - 25 proc., DNB – 16 proc., “Nordea Bank Finland Plc” Lietuvos filialas – 12 proc., Šiaulių bankas – 7 proc., Danske Bank A/S Lietuvos filialas – 6 proc., kiti bankai ir filialai – 4 proc.