Pasaulį ištikus krizei ne viena stambi užsienio finansų kompanija pardavė savo nekilnojamąjį turtą (NT). O Lietuvos sostinėje tuo negeru laiku pradėtos vieno didžiausių šalyje banko "Swedbank" administracinio pastato statybos. Tie, kas nėra šio banko klientai, dabar juokais džiaugiasi, kad nelaiko jame savo pinigų, o "Swedbank" klientams šis iškilęs monstras - lyg jiems pastatytas paminklas.
Geriau parduoti ir nuomotis
Kaip LŽ aiškino "Swedbank" Administravimo departamento direktorius Gintaras Rakauskas, bankas siekia racionaliai disponuoti turimu NT, todėl veikloje nenaudojamas turtas yra arba parduodamas, arba nuomojamas. "Bankui persikrausčius į naują pastatą, taip pat optimizavus skyrių tinklą atsirado patalpų, kurios jam nereikalingos. Kiekvienas turtas turi savo pirkėją, nesvarbu, koks būtų laikotarpis, tik reikia jį surasti, - tikino G.Rakauskas. - Jaučiame investuotojų susidomėjimą. Potencialūs pirkėjai įvairūs: nuo smulkių verslininkų iki NT vystytojų." Jiems bankas esą gali suteikti ir finansavimą.
G.Rakauskas užsiminė, jog dalį parduodamo turto bankas ketina nuomotis iš naujų savininkų. Pasirinkimas, ar turėti savo NT, ar ne, esą priklauso nuo daugybės aplinkybių ir sąlygų.
Pasak ekspertų, verslo sprendimas atskirti NT valdymą nuo pagrindinės veiklos yra ekonomiškai pagrįstas. "Swedbank", pardavęs sostinės Justiniškių mikrorajone esančias patalpas, tikisi gauti 13,5 mln. litų, o už pastatus, esančius vienas šalia kito Savanorių prospekte, - po 8 mln. litų. Nidos padalinį bankas norėtų parduoti už 680 tūkst. litų, Švenčionių - už 300 tūkst., Šakių - už 550 tūkst. litų. Bendras parduodamas turtas įvertintas 37 mln. litų.
LŽ primena, kad 2007 metais ir SEB bankas, siekdamas labiau išgryninti bankinę veiklą, pardavė nemažą dalį savo valdomo NT. Tai pavyko padaryti prieš pat NT rinkos burbulo sprogimą ir už palankią pardavėjui kainą. Skelbta, kad šis sprendimas padės labiau susikoncentruoti į bankinę veiklą ir efektyviau išnaudoti banko kapitalą.
Bankininkų rinkos tyrimas
UAB "Ober-Haus" Komercijos departamento direktorius Nerijus Juodelis LŽ teigė, jog apie 90 proc. įmonių neturi nuosavo NT, todėl jį nuomojasi. "Turto valdymas šalia pagrindinės įmonės veiklos yra ne tik papildomos išlaidos, bet ir kompanijos likvidumo veiksnys. Patrauklių objektų rinkoje laukiančių pirkėjų tikrai esama. Pagrindinė priežastis, kodėl dabar nesudaroma sandorių, - įmonės negali ir nenori parduoti turto pigiau, nei yra sumokėjusios ir pasiskolinusios iš bankų, o daugeliu atvejų NT vertė šiandien mažesnė negu gautos paskolos vertė. Jeigu "Swedbank" pasiūlyti objektai atitiks kainas, NT rinkoje turėtų būti jaučiamas suaktyvėjimas", - neabejojo N.Juodelis.
Paklaustas, ar "Swedbank" norima suma už savo turtą ir yra tikroji dabartinė rinkos kaina, pašnekovas atsakė, kad ji tik rodo banko, kaip bet kurio pardavėjo, lūkesčius. "Šiuo metu pirkėjams trūksta objektų už realią rinkos kainą. Pirkėjų yra, bet nelabai ką turime jiems pasiūlyti", - pridūrė N.Juodelis.
UAB "Rosoliution advisers" Pardavimų departamento vadovo Giedriaus Ragaišio nuomone, šiuo metu labai retas atvejis, kad sutaptų pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai. "Interesas vienintelis - kaina. Taigi jei parduodamo turto kainos bus mažesnės negu dabar priimtinos rinkoje, pasiūlymo įtaka rinkai, be abejo, bus neigiama, nes pirkėjai lauks dar mažesnių kainų. Ir priešingai - per brangių objektų niekas nepirks", - LŽ dėstė G.Ragaišis.
Pasak jo, klaidinga manyti, kad banko nustatyta kaina yra galutinė. "Bankas prieš nuspręsdamas parduoti vieną ar kitą objektą lygiai taip pat konsultuojasi su NT ekspertais, peržiūri rinkos kainas ir neprotingų sprendimų nepriima. Rinką papildęs objektų skaičius nėra kritinis, kad lemtų esminius pokyčius. Šiandien svarbu rasti pirkėją ir sprendimą dėl pardavimo sąlygų", - aiškino pašnekovas.
Pasiteiravus, kas yra potencialus banko turto pirkėjas, G.Ragaišis teigė, jog pirkėjų esama - dar ir dėl tos priežasties, kad "Swedbank" patikimam partneriui netgi pasirengęs suteikti finansavimą. "Taip pirkėjų būrys prasiplečia, nors yra ir galinčiųjų pirkti už savo lėšas. Greičiausiai "Swedbank" turtą įsigis vietinis pirkėjas, vargu ar jis domintų užsienio investuotoją. Sprendžiant iš turto specifikos, buvusias banko patalpas galėtų pirkti gretimų pastatų savininkai. Neatmetama, kad jos gali dominti ir tuos investuotojus, kurie rinkų krypties pasikeitimo laikotarpiu "gaudo" gerus variantus, o ateityje iš jų planuoja nemenkai uždirbti", - svarstė G.Ragaišis.
Pasak jo, banko parduodamas turtas turi geresnės pasiūlymo struktūros pranašumą kitų rinkoje parduodamų objektų atžvilgiu, nes patikimas pirkėjas tikisi ir finansavimo. "Reikia pabrėžti, jog ne visam banko parduodamam turtui atsiras pirkėjas. Bankas nėra NT vystytojas, daugeliu atvejų jam apsimoka parduoti turtą su tam tikra nuostolio riba, kad galėtų orientuotis į pagrindinę savo veiklą. Ir jeigu bus pardavimas, tai nebūtinai už tą kainą, kuri yra paskelbta. Gali būti ir taip, kad sumanymas pateikti rinkai pasiūlymą turi ir tiriamųjų tikslų. Tikslas - išsiaiškinti pirkėjų susidomėjimą, perkamąją galią ir panašius dalykas. Bankas gaus ir tam tikros informacijos apie tokio turto likvidumą šiuo metu, kainodarą, pirkėjų galimybes. Tai vienas įrankių nustatyti tinkamas sąlygas kredituojant", - įsitikinęs NT ekspertas.