Išmoka nepriklauso
Aušra kiekvieną mėn. įsigyja verslo liudijimą „Gyvenamųjų patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ (nakvynės su pusryčiais arba kaimo turizmo). Savaime suprantama, kad dėl karantino jos veikla tapo apribota ir verslininkė patyrė nuostolių.
Moteris, kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys, registravosi Užimtumo tarnyboje ir laukė sprendimo dėl išmokos, kuri siekia 257 eurus. Tačiau sulaukė skambučio iš Užimtumo tarnybos, jog išmoka jai nepriklauso, kadangi verslo liudijime nurodyta „patalpų nuoma“, o tai esą laikoma ilgalaike nuoma.
Aušra teigia, kad iš įvairių institucijų negauna atsakymo, kodėl ji negauna išmokos, nors ji dirba su turistais ir tikina turinti visus įrodymus, sutartis su nuomos platformomis „Booking.com“ ir „AirBnb“, be to, gali pateikti banko išrašus, kuriose matyti, kad gauna pajamas iš šių platformų.
„Aš manau, kad ne aš viena susiduriu su šia neteisybe. Labai apmaudu, kad dirbom legaliai, sienos užsidarė, turistų nėra, santaupas pravalgome“, – pasakoja ji.
Iš tiesų su tokia situacija susidūrė ne vienintelė Aušra. Verslininkė savo istorija pasidalijo feisbuko nuomos grupėje, kur atsiliepė ir daugiau nukentėjusių trumpalaike nuoma besiverčiančių verslininkų.
„Pusė dienos vykdžiau telefoninį „tyrimą“. Bet nei Sodra, nei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nedavė atsakymo, kodėl mano veikla nepriskiriama prie to sąrašo veiklų, kurioms bus skirta išmoka. Labiausiai nustebino VMI pasiūlymas paskambinti į Statistikos departamentą, kad man pasakytų, koks kodas tinka mano veiklai.
Ir vualia Statistikos departamentas pasakė stebuklingą „55.20 EVRK“ klasę, kuri įeina į „51“ verslo liudijimą. Deja, Užimtumo tarnyba žiūri formaliai ir „51“ kodo verslo liudijimą traktuoja kaip ilgalaikės nuomos paslaugų teikimą, todėl išmoka nepriklauso.
Be kita ko, Statistikos departamentas pasakė, kad VMI apie tai žino, jog dvi veiklos sumestos į vieną verslo liudijimą, bet į tai nekreipia dėmesio, svarbu žmonės liudijimus pirktų. Dar pasidžiaugė, kad nuo liepos mėnesio ši klaida bus ištaisyta. Na o kol kas ši klaida yra išmokos mūsų sustojusiam verslui kaina“, – feisbuke pasakoja Aušra.
Neteko dviejų mėnesių pajamų
Po šiuo įrašu trumpalaikiai nuomotojai taip pat pasidalijo savo patirtimi. Dauguma pritaria, kad reikia imtis veiksmų ir reikalauti pakeitimų, mat trumpalaikė nuoma taip pat yra darbas, – nuomotojas dirba ir už valytoją, ir už viešbučio administratorių.
„Aš irgi kreipiausi ir gavau neigiamą atsakymą dėl tos pačios „51“ kodo priežasties, kad mes nemokam Sodrai, tik PSD, todėl mums nepriklauso (išmoka – aut. past.). O kai paklausiau, prie ko čia ta Sodra ir fiksuoto dydžio išmoka, sakė, kad moka Sodra, o skiria Užimtumo tarnyba, todėl ir neskyrė“, – rašo moteris.
„Aš irgi esu pikta tuo klausimu. Tai yra neteisinga mūsų atžvilgiu, lyginant su kitais savarankiškai dirbančiais. Man labai gaila, kad mokėdami mokesčius, dirbdami „švariai“, nesulaukiame pagalbos iš savo valstybės. Mano, pavyzdžiui, du objektai stovi tušti, juos išlaikyti kainuoja ne vieną šimtą eurų, o turėjau pilna užsakymų, kurie visi buvo atšaukti. Viename turėjau 3 mėnesį sutartį su įmone, kuri apgyvendino ispanus ir dėl karantino ją nutraukė, svečiai išvyko, netekau 2 mėnesių pajamų iš vieno buto. Subsidija padėtų bent komunalinius padengti“, – pasakoja kita verslininkė.
„Šiuo sunkiu laikotarpiu gelbėjami tik stambieji verslininkai. Valstybė jiems kompensuos, kad išlaikytų neva nemokius nuomininkus, t. y. bus užmokėta už nuomininkus.
O smulkiesiems nuomotojams padidins mokesčius nuo antro pusmečio – ne procentais, o kartais: kam su, kam 3 kartus, priklausomai, kiek objektų nuomoja. Vat toks požiūris į viešbučių konkurentus. (...) Bet galiu pridurti (vos nepamiršau iš didelio džiaugsmo), kad karantino metu, kai nėra turistų, nereiks mokėti „pagalvės“ mokesčio. Kaip matote, didelis „palengvinimas“, – priduria dar viena smulkioji nuomotoja.
Užimtumo tarnyba: NT besiverčiantys asmenys nėra savarankiškai dirbantieji
Užimtumo tarnyba pažymi, kad Užimtumo įstatymas reglamentuoja, kas yra savarankiškai dirbantis asmuo ir kodėl NT besiverčiantys asmenys nepatenka į šį sąrašą.
Anot Užimtumo tarnybos atstovės, savarankiškai dirbančius asmenis apibrėžia Valstybinio socialinio draudimo įstatymas: individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); ūkininkai ir jų partneriai; šeimynos dalyviai, bei asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos
Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kur apibrėžta Individualios veiklos sąvoka, nurodoma, kad tai – savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius.
VMI: gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimą turi beveik 9,5 tūkst. asmenų
Kaip informavo VMI, gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ verslo liudijimą.
Gyventojas taip pat gali teikti apgyvendinimo paslaugas įsigijęs verslo liudijimus veikloms: „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.
„Trumpalaikio apgyvendinimo individuali veikla gali būti vykdoma su verslo liudijimu, vadinasi, iš apgyvendinimo veiklos gautos pajamos negali būti deklaruojamos, kaip iš nuomos gautos pajamos“, – pažymi VMI.
VMI atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima.
VMI balandžio 17 d. duomenimis, „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ verslo liudijimą yra įsigyję 9 438 asmenys.