„Manau, kad yra maišomos labai skirtingos temos ir netyčia supriešinti bandoma valstybės ir miesto investicijas nacionalinės gynybos ir saugumo klausimais. Visiškai sutinku, kad reikia ir naujo mokesčio, ir daugiau investicijų į gynybą, bet kai iš konteksto ištraukiame miesto investicijas, kurios, išvysčius visą kompleksą, siekia 90 mln. eurų, tai nelogiška, neteisinga ir galbūt nekorektiška“, – antradienį Seime po susitikimo su parlamento pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen kalbėjo V. Benkunskas.
„Pernai ministerijos ir jos pavaldžios įstaigos turėjo investicijų už 2 mlrd. eurų, savivaldybės investicijų vykdo maždaug už 500 mln. eurų, vien arenų Lietuvoje šiai dienai aktyvios rangos arba projektavimo stadijoje yra kelios, Mažeikiuose, Gargžduose, Tauragėje“, – sakė jis.
V. Benkunskas teigia galintis pritarti visų valstybės investicinių projektų peržiūrai, tačiau šiuo metu, anot jo, yra priešinami dalykai „net nesuvokiant kainų“.
„Norint 0,5 mln. gyventojų miestą Vilnių ir visiems gyventojams užtikrinti slėptuves, kaip mes jas suprantame, reiktų kelių milijardų eurų investicijų. Pinigų tokių miestas neturi ir valstybė net naują mokestį įvedus visų pinigų tikrai neskirs slėptuvėms“, – teigė Vilniaus meras.
„Žanras emociškai labai paveikus, bet kai kalbi apie faktus ir realybę, tada supranti, kad maišomi skirtingi dalykai“, – pažymėjo jis.
Galiausias kalbėdamas apie Nacionalinio stadiono projektą politikas akcentavo, kad šiuo klausimu galima rinktis tarp nutraukto projekto ir patirtų krūvos nuostolių bei sprendimo baigti projektą, kuris būtų efektyviausiai laiko ir ekonomine prasme.
„Klausimų visi turi, į juos yra atsakoma, komitetai indikuos savo nuomonę, Kontrolės komitetas turbūt nėra geras pavyzdys, nes ten proporcijos opozicijos ir daugumos taip sudėliotos, kad ten net neverta žiūrėti. Bet iš esmės padarytas didelis darbas paruošiant dokumentus, visa medžiaga atvira“, – sakė konservatorius.
„Mes galime rinktis tarp nutraukto projekto ir patirtų krūvos nuostolių, kuriuos ekonomiškai ir žmogiškai reikės prisiimti, arba tarp sprendimo, kuris laiko ir ekonomine prasme greičiausiai leistų Vilniuje baigti šį projektą“, – tikino jis.
Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.
Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc. Tačiau savivaldybė ruošiasi prisiimti tik dalį šio pabrangimo.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. Pasak mero, statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Dėl šių pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.
„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti 2026 m.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Siūlo šalia Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengti verslo konferencijų centrą
V. Benkunskas teigia, kad sostinės savivaldybė norėtų perimti šalia Seimo esančią žvyruotą aikštelę ir kartu su parodų centru „Litexpo“ bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija joje įrengti verslo konferencijų centrą, kuris pritrauktų verslo turistų. Meras pridūrė, kad tai vienintelė tokia – 2 ha dydžio aikštelė, esanti šalia senamiesčio, kas yra svarbu siekiant užtikrinti susisiekimą.
„Mes iš esmės norėtume pasirašyti susitarimą, pagal kurį šalia Seimo esantis žemės sklypas būtų grąžintas miestui. Ir idėja buvo, kad miestas, kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Litexpo“ pastatytų verslo klasės konferencijų centrą, kurio Vilniuje trūksta“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Benkunskas.
„Tokiems objektams reikia, kad per 15 min. būtų galima pasiekti senamiestį ir visus viešbučius. Tokio dydžio sklypas yra bene vienintelis“, – sakė jis.
Jo teigimu, toks centras būtų „Litexpo“ dispozicijoje.
Meras taip pat paminėjo, kad šioje aikštelėje 2004 m. norėta statyti viešbutį, tad ji yra komercinės paskirties.
„Jos paskirtis yra komercinė, skirta viešbučiams. Seimas tuomet, stojant į ES, planavo statyti viešbutį, priiminėti Europos biurokratus ir vykdyti kažkokią komercinę veiklą. Aišku, 20 metų praėjo, ir nieko neįvyko. Ir dabar mes turime neformalią ir gal net nelegalią stovėjimo aikštelę“, – komentavo meras.
Taip pat, anot V. Benkunsko, pastatytame centre tam tikra dalis požeminių stovėjimo aikštelių vietų būtų skirtos Seimo kanceliarijos ir kitų darbuotojų automobiliams.
„Šiuo atveju pasiūlėme variantą, kad užtikrinsime parkavimo vietų išlaikymą Seimo kanceliarijai, kaip projektas bus pastatytas, nes jis bus su požeminiu parkavimu“, – sakė jis.
Seimo tunelio remonto darbų teks palaukti
Vilniaus miesto meras V. Benkunskas taip pat teigia, kad nors sostinės savivaldybė šiuo metu yra baigusi blogos kokybės Seimo tunelio remonto projektavimą, tačiau prieš pradedant darbus reikia sulaukti parlamento sprendimo dėl Nepriklausomybės aikštės tvarkymo. Anot jo, atskirai tokius projektus vykdyti būtų beprasmiška, nes abejais atvejais reikėtų aikštę ardyti.
„Tunelis, einantis po Seimu, yra vargingos būklės, ypač dėl hidroizoliacinių perdangų. Ir mes kaip tik baigiame šiuo metu projektavimą, norėtume ruoštis ir darbams. Bet kvailiausia būtų, jeigu miestas padaro savo inžinierinius darbus, sukloja dangą atgal ir po metų Seimo kanceliarija vėl atkasa ir daro estetinius pokyčius. Tai bandome sinchronizuoti veiksmus“, – žurnalistams Seime sakė V. Benkunskas.
„Bent jau išgirdome, kad Seimo vadovybė ir kanceliarija ruošiasi aikštės pertvarkai, fontano atgaivinimui. Tai laukia iš jų pusės daug darbų. Mes pasakėme, kad esame pasiruošę su ekspertinėmis pagalbomis ir informavimu“, – pridūrė jis.
Meras paminėjo, kad šiuo metu yra anksti kalbėti apie lėšas, kurios bus reikalingos projektams.
Taip pat, anot jo, prieš pradedant darbus Seimo kanceliarija turi įsigilinti ir nustatyti, kas turi būti išsaugota Nepriklausomybės aikštėje, nes kitu atveju, nors aikštė ir būtų atnaujinta, jos vaizdas liktų toks pats.
„Dabar laukia iššūkis Seimo kanceliarijai su Kultūros paveldo departamentu išsiaiškinti, kokios yra saugomos ir vertingos šios aikštės savybės. (...) Tai pirmiausia su paveldosaugos specialistais reikia įsigilinti į tai, kas yra saugoma, kas yra vertybės, o ką iš tikro galima išimti. Jeigu daryti šios dienos teisinės aplinkos sąlygomis remontą, ta aikštė nelabai ir pasikeistų. Nes gal ji atsinaujintų, bet vaizdas būtų toks pats“, – komentavo meras.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas prideda, kad todėl, jog tunelio tvarkymas bus vykdomas iš viršutinės dalies, toks savivaldybės ir parlamento veiksmų koordinavimas yra būtinas. Jis prideda, kad iki šiol aikštės remonto planavimas užtruko dėl joje esančio fontano jurisdikcijos susigrąžinimo.
„Mes kadencijos pradžioje susigrąžinome fontano jurisdikciją, nes metų metais savivaldybė netvarkė. Tai užtruko, projektai skelbti neįvyko dėl įvairių priežasčių, nes procesas trunka ilgiau, negu mes manėme, kad jis truks. Tą reikia ir pripažinti. Bet nepriklausomai nuo to, procesai turi būti lygiagretūs. Savivaldybė turi tvarkyti tunelį. Seimas turi tvarkyti aikštę, suoliukus, fontanus ir panašiai“, – žurnalistams aiškino P. Saudargas.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad tunelio tvarkymas vyktų iš viršaus. Tą reikia labai aiškiai suprasti. Tai jau vieną kartą atkasus, reikėtų sudėti naujas trinkeles kai užkasi. Ir tą mes esame supratę, valstybė tam pritaria“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad dar 2024 m. tikimasi užbaigti projektavimo darbus, o aikštės tvarkymas galėtų prasidėti kitais metais.
„Šiais metais ketinama užbaigti su projektavimo darbais, reiktų kitais metais rangos darbų“, – teigė jis.