Paaiškino, kur slypi tokių netikslumų priežastys
Dešimtmečius gyvenate savo sodyboje, o paaiškėja, kad esate užsitvėręs ar net apstatęs svetimą žemę – pasirodo, toks likimas ištiko dešimtis tūkstančių gyventojų. Jie esą naudoja sklypus, kurie neatitinka ribų, nurodytų registruose.
„Turime apie 50 tūkstančių koreguotinų žemės sklypų. Tuo pačiu, turime dar 2 tūkstančius žemės sklypų, kurie yra nepažymėti kadastro žemėlapyje“, – teigė Turto registravimo centro vadovė Agnė Jančiauskienė.
Ir tai – dar negalutinis skaičius.
„Tie 50 tūkstančių sklypų, kuriuos paminėjau – šiai dienai yra atlikta analizė ir jie yra koreguotini, tačiau jų gali atsirasti ir daugiau“, – teigė A. Jančiauskienė.
Gali būti, kad dauguma savininkų nežino, kad jų sklypo ribos yra netikslios, jei sklypo neketina parduoti.
„Jeigu turtas yra parduodamas – dažniausiai, savininkai atlieka kadastrinius matavimus, nes naujas įgijėjas tiesiog pageidauja žinoti tiek ribas, tiek plotą“, – teigė Aplinkos ministerijos grupės vadovė Aušra Kalantaitė.
Kodėl tik dabar paaiškėjo, kad dešimtys tūkstančių sklypų naudojami išeinant už ribų? Aiškinama, kad praeityje matavimai nebuvo tikslūs.
„Istoriškai taip yra susiklostę, kad ribos ne visada buvo kartografuojamos vienodu tikslumu. Kadastriniai matavimai ne visada buvo atliekami vienodu tikslumu, keitėsi teisės aktai, keitėsi technologijos matavimų“, – priežastis vardijo A. Kalantaitė.
Kaimuose žmonės iki šiol naudoja žemes, kurias prieš dešimtmečius jas apmatavo agronomas, apėjęs sklypą dvimetriu. Didelė sklypų braižymo banga buvo įstojus į Europos Sąjungą.
Dabar sklypų atmatavimai yra tikslesni
Bent milimetras į šoną žemėlapyje – ištisi metrai į šoną ant žemės. Klaidingai atmatavus vieną sklypą, gretimi taip pat baigiasi ne ten, kur reikia.
„Vienas milimetras plane – vietovėje sudaro 10 metrų paklaidą“, – teigė A. Jančiauskienė.
Dabar sklypai atmatuojami beveik be jokių paklaidų.
„Išmatavus geodeziniais matavimais, yra vieno centimetro tikslumu nustatoma riba“, – teigė A. Jančiauskienė.
Anot Registrų centro, netikslių sklypų savininkai privalo pasidaryti naujus matavimus. Dalį šių paslaugų teikia pats Registrų centras.
„Jie privalo būti tikslinami“, – teigė Turto registravimo centro vadovė.
Tiesa, gali kilti ir teisinių ginčų, ypač, jei paaiškėja, kad svetimoje žemėje atsidūrė statiniai. Be to, pakeitus vieno sklypo ribas – gali keistis ir gretimas, ir dar tolesnis. Ar neteks perstumdyti viso kaimo?
„Pirmiausia, žinoma, reikia kreiptis į matininką, kuris įvertina visus dokumentus, atlieka matavimus, patikrina ribas vietovėje. Vėliau savo išvadą galėtų priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Jeigu tas ginčas, deja, nėra išsprendžiamas – reikėtų kreiptis į teismą“, – teigė A. Jančiauskienė.
Reikia atsižvelgti, kaip sklypai naudojami faktiškai
Aplinkos ministerija teigia, jeigu nėra ginčų – nėra ir prievolės atlikti naujus matavimus.
„Nacionalinė žemės tarnyba informuoja savininkus, kad jų ribos yra netikslios ir koreguotinos, tačiau savininkui tokios griežtos prievolės čia ir dabar atlikti veiksmus – nenumatyta teisės aktais“, – aiškino Aplinkos ministerijos grupės vadovė A. Kalantaitė.
Ministerija taip pat teigia, kad negalima reikalauti, kad žmonės susitvarkytų vien pagal naujus registrų žemėlapius, mat reikia atsižvelgti, kaip sklypai naudojami faktiškai.
„Pagal žemėlapį tikrai negalima nustatinėti ribų. Ribos yra nustatomos ir matuojamos pagal teritorijų planavimo dokumentus, ir pagal tai, kaip yra vietovėje susiformavusios ribos“, – teigė A. Kalantaitė.
Kai šalyje dešimtys tūkstančių sklypų naudojama neteisingomis ribomis, gali būti netiksliai renkami mokesčiai, o valstybė gali tiksliai nežinoti, kiek turi laisvos žemės.
Visą reportažą rasite LNK portale: