Ši tema Lietuvai labai aktuali, nes vis dar yra didelis atotrūkis nuo Vakarų Europos miestų planavimo tendencijų. Socialinės, kultūrinės ir ekonomikos problemos urbanistiniuose projektuose dažnai lieka nuošalyje ir apsiribojama tik fizinės aplinkos planavimu, trūksta kompleksinio požiūrio.
Norint spręsti šią problemą, diskutuota, kaip įtvirtinti institucijų bendradarbiavimo praktiką, formuoti šalies urbanistinės politikos viziją, kuo naudingas savivaldybių savarankiškumas ir pan.
Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, sveikindamas XI Lietuvos urbanistinio forumo dalyvius, džiaugėsi, kad diskusija vyksta besikeičiančiame Panevėžyje.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis sakė, kad tokio forumo idėja gimė prieš dešimt metų geriant kavą kartu su architektu Danu Rusecku. Anot jo, reikia kalbėti apie tai, kokio norime miesto, koks jis bus ateityje. R. Dargio pastebėjimu, Panevėžys keičiasi.
„Prieš porą metų miesto centre aštuntą ryto nebuvo galima išgerti kavos. Dabar – yra kur", – sakė jis.
R. Dargio teigimu, prieš dešimtmetį nebuvo įmanoma įsivaizduoti, kad pasaulis taip stipriai pasikeis. Keičiasi absoliučiai viskas – kaip mes bendraujame, kaip poilsiaujame, kaip perkame. Asociacijos prezidento teigimu, ir dabar vyksta didžiuliai pokyčiai. Nors bankus įpratę matyti didžiuliuose pastatuose, tačiau jie persikrausto į „debesis“ – virtualiąją erdvę. Sparčiai į internetą keliasi ir prekyba, o ateityje tai vyks dar sparčiau.
Anot R. Dargio, dabar JAV yra 5 mln. vairuotojų, vairuojančių vilkikus, 10 mln. – pardavėjų. Prognozuojama, kad po kelerių metų jų nebereikės. Prekybos centrai ateityje taps ta vieta, kur žmonės ateis pabendrauti, pažiūrėti, kas naujo, o prekės bus užsakomos internetu.
Jo teigimu, niekas negali parašyti, koks bus miestas, tai gali nuspręsti tik patys gyventojai.
Aplinkos viceministro Martyno Norbuto teigimu, yra keturi svarbūs elementai: kelias, medis, namas ir žmogus, todėl savo viziją, idėjas reikia derinti prie jų. Viceministras teigia neseniai pokalbyje su šalies savivaldybių merais išgirdęs, kad „norint sustabdyti kokį projektą, reikia tartis su visuomene“. Toks požiūris klaidingas.
„Jeigu derintume su visuomene nuo vizijos gimimo iki jos nugulimo popieriuje, būtų mažiau blogų sprendimų, kurie bado ir badys akis“, – tvirtino M. Norbutas.
Tad, viceministro įsitikinimu, reikia užmegzti tinklus tarp minėtų keturių elementų, ieškoti bendrų sprendinių.
Olandas miestų tyrinėtojas, jau daugelį metų gyvenantis Anglijoje, Joostas Beundermanas pastebėjo, kad neplanuota miestų plėtra sukelia daug problemų. Jis priminė Barselonos pavyzdį, 1980 metais šiame mieste urbanistinė plėtra atrodė chaotiška, nesuplanuota – pastatai statyti nepagalvojant apie kelius, aikšteles, viešąsias erdves. Visa tai vėliau ištaisyta, tačiau darant viską iš karto būtų buvę paprasčiau.
Miestų tyrinėtojo teigimu, žmonėms patinka kalbėti apie vieną žmogų, vieną verslą, kuris keičia pasaulį. Realybė tokia, kad pokytis įvyksta sistemos viduje ir daug kintamųjų gali daryti įtaką. Pasak jo, XXI amžiuje galime kurti naujas urbanistines sistemas, nesivadovaudami tuo, kas taikyta praėjusiame šimtmetyje.
Daugiau skaitykite čia.