„COVID-19 pandemijos poveikį pajuto visas verslas. Nekilnojamojo turto sektorius irgi nėra išimtis. Iš pradžių, kai dažna įmonė pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, imta aktyviau kalbėti apie biurų rinkos pokyčius. Dabar, kai darbuotojai grįžta į biurus, o bendrovės vis aktyviau taiko hibridinio darbo modelį, kai dalį laiko komandos nariai dirba nuotoliniu būdu, o dalį – biure, turbūt galima sakyti, kad biurų rinka keičiasi, nes turi prisitaikyti prie pakitusių klientų poreikių“, – „Vakarų ekspresui“ sakė „Ergolain“ įmonių grupės, gaminančios biuro baldus ir įrengiančios biurus, direktorė Vilma Bružienė.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas sako, kad didelio biurų nuomos pasirinkimo uostamiestyje nėra: kas jau užimta, tas užimta, o naujus statomus pastatus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Didelės įmonės, kurios turi daug darbuotojų, statosi sau biurus pačios, bet tokių Klaipėdoje vienetai.
Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas pastebi, kad verslas nesiima naujų biurų statybos neturėdamas aiškumo dėl jų panaudojimo. „Čia ne Vilnius, čia Klaipėda, čia verslininkai labai atsargiai į tai žiūri“, – sako jis.
Pasiūla yra, paklausa – maža
„Aidilos“ direktoriaus A. Bružo teigimu, šiuo metu, turint omenyje visų patalpų nuomą, biurų paklausa yra mažiausia. Sumažėjimas stebimas ir Vilniuje, ir Kaune, bet Klaipėdoje biurų paklausa sumažėjo labiausiai. Prieš pandemiją biurų nuomos paklausa uostamiestyje nebuvo tokia didelė kaip pasiūla. Be abejo, ji nepadidėjo ir pandemijos laikotarpiu.
„Paklausa Klaipėdoje yra, bet ji mažesnė nei pasiūla. Tai lemia ir miesto specifika. Mes esame regionas, turintis savo specifines veiklas: uostą, Laisvąją ekonominę zoną ir kt.“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Bružas.
„Aidilos“ vadovo teigimu, kiek didesnė šiuo metu yra komercinių patalpų, skirtų paslaugoms teikti, paklausa. Nemažai verslininkų mieliau kuriasi didesniuose prekybos centruose nei atskirose mažose parduotuvėlėse. Jo manymu, Klaipėdos senamiestis nėra paklausi vieta biurams dėl parkavimo apmokestinimo. Jame kuriasi tokie biurai, kuriuose neaptarnaujami atvykstantys klientai, kuriuose dirbama nuotoliniu būdu. Jų darbuotojams nesvarbu, kur įsikurti, ir nebūtinai biure. Pagal Lietuvos įstatymus mažiau aktyvi veikla su klientais gali būti vykdoma ne tik biuruose, bet ir gyvenamosiose patalpose ir pan.
A. Bružas pasakojo, kad patalpų nuoma įvairiems renginiams per karantiną buvo kiek sustojusi.
„Renginių organizavimas tam tikrose patalpose, pavyzdžiui, vaikų gimtadieniai ar asmeninės šventės, yra gana populiari veikla. Dažniausiai tam renkamasi patalpas užmiestyje, turizmo sodybas. Ta paklausa išliko, tik kiek sumažėjo dėl draudimų pandemijos laikotarpiu“, – sakė jis ir pridūrė, kad nemano, jog biurų nuomos verslas išnyks, bet jis gali susitraukti.
Mažėja nuomojamų patalpų plotai
„Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovo A. Petriko teigimu, Klaipėdoje labai daug biurų pastatų nėra – tik apie 30 didesnių patalpų nuomojamo ploto, kurio bendra kvadratūra – 70-80 tūkst. kv. metrų. Laisvo ploto šiandien turima apie 10 proc. Yra jau tokių, kurie atsisakė biuro nuomos, bet greitai atsirado naujų nuomininkų. Pasak jo, galima sakyti, kad karantinas biurų užimtumui didelės įtakos nepadarė. Ir kainos išliko stabilios. Jos nei kyla, nei krenta jau porą metų.
„Šiuo metu stebima tendencija – mažėja nuomojami plotai. Anksčiau vienam biurui pastate buvo nuomojamos 300-600 kv. m patalpos, o šiandien norima kuo mažesnės kvadratūros – 50-80 kv. m patalpų, 1-3 kabinetų. Vienam žmogui anksčiau buvo skiriama 6-10 kv. m, o dabar – 8-10 kv. m. Keturiems žmonėms reikalingas 40 kv. m biuras.
„Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovo Aurimo Petriko teigimu, Klaipėdoje labai daug biurų pastatų nėra – tik apie 30 didesnių patalpų nuomojamo ploto.
Mada – nuotolinis darbas
„Dabartinė mada šioje rinkoje – darbdaviai leidžia dirbti ir iš namų, ir iš biurų, atsiranda pasirinkimo laisvė. Nuotolinis darbas yra šių dienų tendencija. Vilniečiai ir kauniečiai važiuoja į Palangą, į kaimo sodybas arba gali puikiai darbuotis iš vadinamųjų bendrystės erdvių“, – sakė A. Petrikas.
Dar vienas apsektas – susimažinus kolektyvus nebereikia tiek daug patalpų, todėl mažinami biurų plotai. Kadangi dalis žmonių dirba iš namų, nebėra didelių patalpų poreikio. „Bet apskritai biurų užimtumui karantinas didelės įtakos nepadarė. Kad ir kaip būtų, jie yra reikalingi, todėl nemanau, kad po kurio laiko biurai kažkur dings, kad ateityje visi dirbs iš namų, savo antrųjų būstų ar poilsiaviečių nuotoliniu būdu“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Petrikas.
Kaip naujovę šioje rinkoje tiek A. Bružas, tiek A. Petrikas vis dar nurodo vadinamąsias bendrystės erdves, pavyzdžiui, „Light House Coliving“ Liepų g. Principas: išsinuomoju stalą ir būnu parą, savaitę ar mėnesį. Kitaip sakant, išsinuomojama darbo vieta. Tai šiuo metu yra gana paklausu.
Statys po 2-3 metų
Pasak A. Bružo, nemažą dalį biurų nuomos paklausos uostamiestyje išsprendžia į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ateinančios įmonės, kurios kuria ir gamybą, ir sandėliavimą, ir biurus šalia jų. „Pas mus naujos įmonės savo biurus steigia prie gamybos patalpų. Bet biurų reikia ir negamybinėms įmonėms. Mes statysime savo viešbutėlius ir paslaugų centrus, bet tai bus po dvejų trejų metų. Žinoma, mes suprantame, kad įmonės, kurioms reikia biurų, juos vis tiek rinksis arčiau centro.
Pandemijos pradžioje atrodė, kad biurų visai nebereikės, bet praktika parodė, kad žmonės nori dirbti laisviau, bet tikrai nenori visą laiką dirbti iš namų. Ateityje jie rinksis lankstesnį darbo režimą, darbdaviai su tuo tikriausiai sutiks, bet vis tiek liksime prie to, kas buvo. Gal bus kitokios formos, gal keisis biurai, bet kad jie turėtų ateityje išnykti, – nemanau“, – „Vakarų ekspresui“ sakė LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas
Biurai keičiasi – tampa antraisiais namais
„Pastaruosius kelis dešimtmečius darbuotojai buvo įpratę dirbti atviro tipo biuruose, kai visi komandos nariai sėdi vienoje didelėje patalpoje. Dabar biurų erdvės transformuojamos į jaukesnes ir funkcionalesnes, labiau pritaikytas prie šiandienos darbuotojų poreikių. Dabar biurai yra tarsi antrieji namai, nes darbuotojai, kelias dienas per savaitę dirbdami biure, tikisi tokios pačios jaukios ir patogios aplinkos kaip namuose.
Taigi biuruose įrengiame patogias susitikimų / kūrybiškumo erdves, kurias galima lengvai transformuoti, pavyzdžiui, išlaikant saugius atstumus, pastatyti daugiau kėdžių, minkštasuolių, įjungti vaizdo ekranus, kad prie komandos galėtų prisijungti nuotoliniu būdu dirbantys komandos nariai. Jaukumo biurams suteikia akustiniai sprendimai. Stilingos sienelės, paveikslai, augalai ne tik gražiai atrodo, bet ir sugeria triukšmą, todėl darbuotojai nesiblaško ir gali susikoncentruoti į atliekamas užduotis“, – pasakojo V. Bružienė.
Jos teigimu, svarbus pandeminis pokytis – ypatingas dėmesys dirbančiųjų biuruose sveikatai. Biuruose įrengiama vis daugiau individualių darbo vietų, atskirtų skaidriomis sienelėmis. Taip darbuotojai mato vienas kitą, tačiau išlaiko saugų atstumą.
Keisis veikla biuruose
„Ergolain“ direktorė V. Bružienė tikina, kad biurų paklausa nemažėja, įmonės aktyviai įsirengia, atnaujina patalpas. „Ergolain“ pajamos pernai augo 19 proc. ir metinė apyvarta siekė apie 14 mln. Eur. Šiais metais įmonė tempo nemažina ir tikisi dar geresnių rezultatų.
„Sunku pasakyti, kaip atrodys biurų rinka po 10-20 metų, tačiau viena aišku – kabinti spynos ant biurų durų nereikės. Biurai kinta, darbo aplinka iš naujo pritaikoma prie darbuotojų poreikių, prie kintančios epidemiologinės situacijos ir pan. Suprantama, kad nuotolinis darbas išliks įprastu dalyku, ypač kai technologijos leidžia atlikti užduotis neapsiribojant konkrečia erdve. Tendencijos rodo, kad biurai tampa susitikimų, kūrybinių sprendimų paieškų, diskusijų, santykių su kolegomis palaikymo vieta. Vadinasi, biurai ir toliau išliks, tiesiog keisis tai, ką komanda veikia biurų erdvėse.“
Ne visi gali dirbti iš namų
Verslininkas Raimondas, užsiimantis įvairių komercinės paskirties patalpų nuoma, paklaustas, ar šiais laikais sunku rasti patalpų nuomininkų, atsakė: „Tai labai priklauso nuo to, ko kas ieško. Kai kurie verslininkai ne visada randa tinkamas patalpas, nes jiems reikia, kad jos tiktų jų specializacijai. Ar greitai bus išnuomotos patalpos, priklauso ir nuo vietos, kurioje jos yra, nuo to, koks privažiavimas prie jų, kaip išspręstas parkavimo klausimas, koks patalpų suplanavimas ir kt. Yra labai daug įvairių niuansų.“
Pono Raimondo teigimu, per pandemiją ir šiemet pavasarį patalpų nuomininkų buvo truputį sumažėję. Vienas dalykas, nemažai žmonių pradėjo dirbti iš namų. Kiti bandė susimažinti nuomojamas patalpas, rinktis jas prastesnėje vietoje, kad nuoma kainuotų pigiau.
Pastaruoju metu, anot verslininko, rinka jau yra kiek aktyvesnė, bet dar nėra iki galo atsigavusi. Jis sako, kad biurus, ypač didelio ploto, Klaipėdoje gana sunku išnuomoti. O mažyčių biurų, kabinetukų po 15-30 kv. m ploto, nuomos poreikis yra.
Biurų nuomos kainos svyruoja nuo 4-5 iki 12 eurų už kv. m. Vieni brangesnių nuomos atžvilgiu uostamiestyje yra „Liepų biurai“ Liepų g. pradžioje virš restorano „Monai“. Aukštesnės nuomos kainos yra ir pastate Naujojoje Uosto g. priešais „Limarko“ laivininkystės kompanijos pastatą.
„Nemanau, kad toks verslas kaip biurų, patalpų nuoma išnyks. Yra poreikis nuomotis patalpėles, kuriose galima įrengti mini ekspozicijas ir ką nors sandėliuoti. Atvažiuoji, pasižiūri ir čia pat gali nusipirkti ar statybinių apdailos medžiagų, ar elektros laidų, ar ko nors kito. Manau, išliks ir tokie kabinetukai, kuriuose sėdi darbuotojai, nes yra tam tikros kategorijos veiklų, kurių darbų namuose negalima dirbti. Pavyzdžiui, advokatai, notarai namuose tikrai negali dirbti. Kai kurie teisininkai bandė tai daryti, bet šiuo metu tendencija tokia, kad jie grįžta į biurus.
Norinčiųjų nuomotis patalpas pastaruoju metu vis dėlto šiek tiek apmažėjo, tačiau poreikis išliks. Galbūt tik keisis patys nuomininkai. Tendencijos tokios, kad žvelgiant į ateitį patalpų reikės įvairioms apsaugoms, ypač prekybų centrams. Prognozuojama, kad Amerikoje prekybos centrai užsidarinės, daug kas pereis dirbti į internetą ir didelio poreikio patalpoms nebebus. Jos bus orientuotos į pramogas“, – savo nuomonę dėstė verslininkas.
Apie nuomininkų pretenzijas
„Nesu iš godžiųjų verslininkų. Per pandemiją mes buvome labai lankstūs. Nuomininkams leidome tam tikrą laiką nemokėti, paskui pasinaudoti įvairiomis lengvatomis. Darėme viską, kad juos išlaikytume. Tai davė rezultatą. Per pandemiją mes užsipildėme visas patalpas. Su nuomininkais palaikome ryšį, stengiamės, kad mūsų kaina būtų jiems prieinama, nes konkurencija Klaipėdoje labai didelė, aplinkui yra labai daug tuščių patalpų. Manau, kad esant bet kokiai situacijai sprendimus galima surasti“, – sakė vienas verslininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Pasak jo, nuomininkų gali tekti kartais laukti ir metus, ir dvejus, bet galų gale jie vis tiek ateina. „Vienam trūksta parkavimo vietų, kitam kliūna aukštingumas, trečiam laiptai siauri, tualetas įrengtas nepatogiai ir t. t. Bet jeigu neskubi ir tavo kaina protinga, nuomininkus visada surasi. Mums reikėjo laukti ir pusę metų, ir metus. Vieni nuomininkai išėjo, dabar jau gal pusę metų nerandame naujų. Kartais ateina žmonės, turintys didelių pretenzijų, iš karto matau, kad kils konfliktų. Tai jau geriau pusę metų būsiu be nuomininko, negu kentėsiu dėl visokių priekabių“, – sakė pokalbininkas.
Atsakyti į klausimą, ar ateityje išnyks biurai, jis nesiryžo. Jo manymu, kad ir kaip būtų, kažkokios vietos, kur žmonės galėtų susibėgti, vis tiek bus. Gal biurai keisis iš esmės, gal bus paklausi erdvė tik kartą ar du per savaitę. „Išprotės žmonės, jeigu užsidarys namuose, juose gyvens, valgys ir dirbs. Tada būtų karantinas savo noru“, – sakė jis.
Kuriasi skelbimų portalo alternatyva
Prieš pat pandemiją pradėjęs veikti nekilnojamojo turto skelbimų portalo Kampas.lt vadovas Giedrius Zinkus sako, kad skelbimų dėl koronaviruso nei sumažėjo, nei padaugėjo. Šis portalas dar neveikia visu pajėgumu, dar tebevyksta programavimo darbai. Tikimasi, kad šiais metais visi darbai, kurie daromi pastaruosius ketverius metus, bus baigti. Ankstesnės portalo versijos buvo gana nepatogios vartotojams, tad jos tobulinamos. Kitais metai tikimasi baigti investicijas į programavimo darbus, planuojama apmokestinti privačius asmenis. Kol kas iš skelbimų šis portalas nėra gavęs nė vieno euro.
„Mūsų tikslas – sudaryti alternatyvą nekilnojamojo turto skelbimų portalui Aruodas.lt, kuris daug metų yra monopolistas. Tikrai nemanau, kad tokių paslaugų nereikės ateityje. Tikrai ne visus dalykus žmonės gali išspręsti nuotoliniu būdu. Manau, kad jie nėra robotai, jie dar nori išeiti iš namų, su žmonėmis pabendrauti“, – sakė pokalbininkas.