Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas skaičiuoja: vakarinėje Panevėžio dalyje statomo Ainių kvartalo gyvenamųjų namų kvadratinis metras lygiai prieš metus kainavo 1200 eurų, šiandien jo kaina – 1800 eurų. Maždaug tokiu pat procentu per metus pabrango ir visas kitas nekilnojamasis turtas.
Tačiau dabar butų, namų, o ir viso kito nekilnojamojo turto brangimas sustojo. R. Paulauskas svarsto, kad dar iki Rusijai užpuolant Ukrainą itin kilo statybinių medžiagų kainos. Tai buvo viena iš nekilnojamojo turto, ir nebūtinai dar tik statomo, brangimo priežasčių. Prasidėjus karui, nutrūko statybinių medžiagų tiekimas iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, dabar jas tenka brangiau vežtis iš tolimesnių šalių.
„Negana to, matome, kad brangsta viskas. Tačiau tikėtina, kad kaip tik dėl to stabtelėjo nekilnojamojo turto pirkimas, o tai sustabdė ir jo kainų augimą“, – tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje aiškino R. Paulauskas.
Nuomos kainos verčia iš kojų
Anot R. Paulausko, šiuo metu Panevėžyje lengviausia ir greičiausia parduoti butą. Priklausomai nuo jo būklės, aukšto, vietos automobiliui, kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 1500 iki 2000 eurų.
Brangiausiai pastaruoju metu R. Paulausko parduotas trijų kambarių butas kainavo 170 000 eurų.
Jis – Žiedo kvartale, kur kertasi Molainių ir Projektuotojų gatvės. Po butu įrengtas garažas. O Kranto gatvėje taip pat trijų kambarių butas parduotas už 88 000 eurų.
Pigiausi butai – pramoninės Paliūniškio gatvės pradžioje, įrengti ankstesnėse administracinėse patalpose. Jų kvadratinio metro kaina siekia 850 eurų.
R. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Panevėžyje populiarėja butų, taip pat ir namų nuoma. Tačiau jos kainos verčia iš kojų. Nekilnojamojo turto ekspertas teigė turintis pavyzdžių, kai nuomininkai už šiuolaikinės statybos namo nuomą kloja ir 1000 eurų per mėnesį. Išsinuomoti butą Aukštaitijos sostinėje kainuoja nuo 200 iki 600 eurų.
Butai – ir mokykloje, ir „buitiniame“
R. Paulauskas patikino, kad Panevėžio nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainos nesiskiria nuo Šiaulių.
„Visgi Panevėžys lenkia Šiaulius tuo, kad mūsų mieste statoma gerokai daugiau daugiabučių. Turime naujus Žiedo, Ainių kvartalus, buvusioje „Verdenės“ mokykloje įrengti butai, trys daugiabučiai pastatyti šalia jos. Buvusiame Stoties gatvės „buitiniame“ taip pat įrengiami butai“, – vardijo R. Paulauskas.
Sklypą namui, pasak R. Paulausko, Panevėžio priemiesčio vaizdingoje vietoje galima nusipirkti mokant 5000–6000 eurų už arą. Mažiau paklausioje vietoje žemės aro kaina siekia vidutiniškai 2000 eurų.
„Prieš pirkdami bet ką – butą, sklypą namui statyti, o ir patį namą, žmonės turėtų pagalvoti ir apie jo likvidumą – kaip pavyktų jį ateityje parduoti. Tai sakau žinodamas, kiek pokyčių įvyksta per gyvenimą, o dar ir tai, kad visuomenė darosi vis labiau dinamiška“, – teigė R. Paulauskas.
Parduoda vyresni, perka jauni
Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ brokeris Andrius Budrys taip pat patvirtino, jog kaip tik dabar nekilnojamojo turto kainų augimas sustojo. Tačiau, palyginti su prieš metus buvusiomis kainomis, jos didesnės maždaug ketvirtadaliu, o kai kuriais atvejais ir visu trečdaliu.
Pasak A. Budrio, šiuo metu populiariausi, taip pat ir vieni brangiausių – vakarinėje miesto dalyje parduodami butai. Vieno kambario butas čia kainuoja 32 000–46 000 eurų, dviejų – 42 000–68 000 eurų, o už trijų kambarių prašoma 52 000–95 000 eurų.
A. Budrys teigia pastebėjęs, kad dažniausiai butus parduoda vyresni žmonės, pageidaujantys įsigyti mažesnio ploto, arba kraustosi į kitus miestus, kur gyvena jų vaikai. Be to, mirus tėvams, butus parduoda juos paveldėję vaikai. O statistinis buto pirkėjas – jaunimas.
„Jaunesni klientai pageidauja, kad butas būtų įrengtas taip, jog įsikėlus nereikėtų daryti jokio remonto. Vyresnieji pasirengę įsigytus butus remontuoti“, – dėmesį atkreipė A. Budrys.
Brokerio žiniomis, vieno kambario bendrabutinio buto su bendraisiais patogumais nuoma šiuo metu Panevėžyje svyruoja nuo 80 iki 120 eurų. Išsinuomoti atskirą kambario butą galima už 120–180 eurų, dviejų kambarių buto nuoma siekia nuo 150 iki 350 eurų, trijų kambarių buto nuoma – nuo 180 iki net 400 eurų.
Nebenori didelių sklypų
Nekilnojamojo turto prekyba užsiimantis individualios įmonės „Asimonas“ savininkas Kęstutis Kazakevičius skaičiuoja, jog prieš metus 30 000 eurų kainavusio vieno kambario buto vertė šiuo metu pakilusi lygiai trečdaliu. Dabar jis kainuoja 40 000 eurų. Vidutinė žemės aro kaina prieš metus buvo 1200 eurų, dabar – 1500–1600 eurų.
„Dar taip neseniai pirkėjai pageidavo kuo didesnių žemės sklypų. Dabar dideliu sklypu jau laikomas dešimties arų. Namus pasistatę jauni žmonės nebeturi daržų, gal todėl ir daug žemės nebenori“, – svarstė K. Kazakevičius.
Tačiau, kaip tvirtina specialistas, tada, kai sparčiai kilo butų bei naujų namų kainos, sovietmečiu pastatyti namai brango santykinai nedaug. Vadinamąjį skliautinį standartinį sovietmečio namą Panevėžyje šiuo metu galima nusipirkti turint nuo 60 000 iki 90 000 eurų. Panašiai tiek kainuoja dviejų ir trijų kambarių butai.
„Tokio namo kaina priklauso nuo jo būklės. Jei namas nemodernizuotas, pirkėjas puikiai suvokia, kiek reiks investuoti keičiant šildymo sistemas, stogą, langus. Beje, pastebėjau, kad nebenorima namų, kurių plastikiniai langai dviejų stiklų. Norima, kad namas gerai laikytų šilumą, o langai būtų trijų stiklų“, – sakė K. Kazakevičius.
Pašiūrė dvigubai brangesnė
Gerokai per šiuos metus, pasak K. Kazakevičiaus, brango ir žemė sodininkų bendrijose, ir sodo nameliai. Prieš metus Karsakiškio sodininkų bendrijoje šešių arų žemės sklypas su pašiūre įrankiams susidėti kainavo 2000 eurų, dabar – 3000–4000 eurų.
Tokio pat dydžio sklypas su nameliu šiuo metu pigiausiai kainuoja 7000 eurų, nors dar prieš metus tokį namuką buvo galima įsigyti už 4000 eurų.
Mokestis kirstų ne savininkui
Europos Sąjungoje Lietuva yra penktoji po Rumunijos, Slovakijos, Kroatijos ir Vengrijos pagal nuosavame būste gyvenančių asmenų skaičių. Taigi Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinį nekilnojamojo turto mokestį tektų mokėti didžiajai daliai gyventojų.
Visgi nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokie ministerijos planai neatbaido pinigų turinčių pirkėjų. Brokeriai teigia, kad toks mokestis kirs ne po kelis būstus susipirkusiesiems, o jų nuomininkams.
„Tie, kas įsigyja po antrą, o galbūt ir trečią butą, kurį ketina nuomoti, turi ir pinigų, ir nuovokos, kad nuomininkų visuomet atsiras. Uždėjus nekilnojamojo turto mokesčius, bus galima padidinti ir nuomą“, – mano R. Paulauskas.
Prognozuoja mažėjimą
Ekonomikos ekspertas Žygimantas Mauricas įvardija tris priežastis, lėmusias nekilnojamojo turto kainų stabtelėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Pirmiausia, anot jo, praėjusiais metais buvo susikūrusi tokia situacija, kai butų, namų, o ir viso kito nekilnojamojo turto kainos augo greičiau nei gyventojų pajamos. Antroji priežastis – brangsiančios paskolos, o trečioji – visuomenėje atsiradęs neapibrėžtumas dėl ateities, kilęs visų pirma dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje.
Pasak Ž. Maurico, Europoje jau yra šalių, pavyzdžiui, Švedija, kur nekilnojamojo turto kainos ne tik nebeauga, bet netgi ėmė mažėti. Ekonomikos eksperto manymu, artimiausiu metu ir Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto kainos turėtų kristi.
„Nenukris jos iki 2019-2020 metų lygio, bet 5-10 procentų turėtų mažėti“, – prognozuoja Ž. Mauricas.