Miškų įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę. Inicijuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis šiuo atveju galėtų tik savivaldybės taryba.
„Miškų įstatymo pakeitimu siūloma, siekiant užtikrinti tvarią urbanizuotų teritorijų plėtrą, didinti darbo vietų skaičių, pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti, o siekiant įgyvendinti laisvųjų ekonominių zonų projektus ir stiprinti savivaldybių savarankiškąją funkciją – teritorijų planavimą ir jo įgyvendinimą, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę“, – deklaruoja projekto autoriai.
Įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai ir teisėkūros principams Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė jam pastabų.
„Manytina, kad rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Anot Seimo teisininkų, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis – rekreacinėms teritorijoms formuoti, gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijoms formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, „prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą“.
Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
„Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, (....) įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso. (...) Įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą.
Tuo tarpu projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Pagal projekto nuostatas miško žemė kitomis naudmenomis galėtų būti paverčiama ir tose savivaldybėse, kuriose miškai užima santykinai nedidelę savivaldybės teritorijos dalį. Taigi tokiose savivaldybėse ir taip negausūs miško plotai galėtų būti dar labiau mažinami“, – sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkai siūlo dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados ir atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.
Miškų įstatymo pataisas inicijavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantys parlamentarai Juozas Baublys, Eugenijus Gentvilas, Jonas Varkalys. Šią iniciatyvą parėmė ir kitų valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovai.