Šalies vadovė oficialiai yra patvirtinusi, kad už sklypą „Pašilių parke“ sumokėjo 50 tūkst. eurų ir ateityje jame ketina statyti namą. Šalia buvę laisvi žemės sklypai kaip mat buvo išgraibstyti kur kas didesne kaina.
Pašilių gyventojų atstovai DELFI informavo, kad pirminis žemės sklypas, kurio vietoje šiuo metu yra bendrovės „Forteka“ žemės sklypai (vieną iš jų įsigijo ir D. Grybauskaitė), buvo suformuotas dar 1999 m. grąžinant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Konkretūs gyvenamosios paskirties žemės sklypai buvusio savininko pastangomis buvo suformuoti 2006 m.
Šiems sklypams nėra nustatytos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadangi iki Vilniaus rajono bendrojo plano patvirtinimo teisine prasme nebuvo jokios įpareigojančios informacijos apie tai, kad šioje teritorijoje (greta jos) būtų formuojamas karjeras.
Šiuos faktą patvirtina DELFI gauta Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio mėnesio sprendimo kopija.
Pašilių gyventojų atstovai pripažįsta, kad toje teritorijoje buvo išžvalgyta, kad yra naudingų iškasenų, tačiau nebuvo jokių konkrečių sprendimų, kad toje vietoje bus karjeras, kad ten negalima formuoti žemės sklypų ir pan.
Taigi „Forteka“ sklypuose statybos yra galimos, kadangi tai yra gyvenamosios teritorijos, joms nenumatyti ir neturėjo būti numatyti jokie apribojimai.
„2006 m. buvo ketinama suformuoti ir pradėti eksploatuoti 7,3 ha ploto karjerą sklype, kuris buvo skirtas bendrovei „Mabilta“.
Dar 2006 m. Pašilių bendruomenė, sužinojusi, kad jų gyvenamųjų teritorijų pašonėje ketinama įrengti karjerą ir kad jiems nebuvo apie tai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami apginti savo interesus bei sutrukdyti neteisėtai atsirasti karjerui greta jų namų“, – teigiama redakcijai atsiųstuose dokumentuose.
Šiauliuose registruota „Mabilta“, „Sodros“ duomenimis, dabar turi 1 darbuotoją, bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui – 659,67 Eur.
Pašilių bendruomenės atstovai taip pat priminė, kad anuomet prieš karjero įrengimą pasirašė 220 gyventojų, kurie nesutiko, kad pažeidžiant procedūras šalia jų namų bei Europos geografinio centro atsirastų žvyro karjeras.
Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. gegužę leidimą eksploatuoti žvyro telkinį „Pašiliai“ išdavė bendrovei „Eurovia Lietuva“, kurios 99,95 proc. akcijų priklauso Prancūzijoje registruotai „Eurovia SA“.
„Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys atsakė ką nors komentuoti oficialiai. Jis aiškino nėra tam įgaliotas, be to, esą jeigu būtų paskelbta, ką jis kalbėjo žurnalistui, bendrovė negautų galutinio leidimo eksploatuoti karjerą.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas DELFI informavo, kad leidimai kasti karjerą nurodytuose kasybos sklypuose išduoti po poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.
Be to, direktorius teigimu, leidimai kasti yra išduoti „tik turint žemės savininkų ar naudotojų sutikimus ir suderinimus (Lietuvos geologijos tarnyba turi visus derinimo dokumentus)“.
„Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius yra išduodami Vyriausybės patvirtinta tvarka. Už leidimą sumokamas nustatytas žyminis mokestis (1700 Lt). Leidimas neterminuotas, naudojimo sutartis sudaroma ne ilgesniam nei 25 m laikotarpiui“, – el. paštu į DELFI klausimus atsakė direktorius.
Tiesa, jis neatsakė ar pats norėtų gyventi šalia žvyro karjero.
Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad „pažymėtas valstybinės žemės plotas nėra privatus, sklypas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3247-41, patvirtintame Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra pažymėtas kaip suformuotas grąžinti natūra žemė. Sklypas nėra išnuomotas“.
