Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto diskusijoje Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius pristatė, kad nuo 2008 m. būsto įperkamumo rodikliai Lietuvoje nuolat gerėjo iki pandemijos, kurios metu kainos pradėjo augti sparčiau nei atlyginimai.
„2021 m. situacija pradėjo šiek tiek blogėti ir grįžo į maždaug 2018 m. vietą. Tai nėra labai dramatiška, bet jei tai tęsis toliau, įperkamumas prastės“, – parlamentarams teigė jis.
„Istoriškai įperkamumas dar gerame lygyje“, – sakė J. Markevičius.
Jis pateikė Lietuvos banko duomenis, pagal kuriuos Lietuvoje norint įsigyti 50 kv. m būstą be paskolos vidutiniškai reikia 6,3 vidutinių metinių atlyginimų.
Būstui Vilniuje reiktų sutaupyti 7,3 metų atlyginimą, Kaune ir Klaipėdoje – 5,6 metų, Šiauliuose ir Panevėžyje – atitinkamai 4,2 ir 4 metų.
„Vilniuje įperkamumas blogesnis, nes kainų ir atlyginimų santykis prastesnis. Atlyginimai didesni, bet kainos dar didesnės. Panevėžyje situacija tarp didžiųjų miestų geriausia, nes ten tas atotrūkis mažiausias“, – teigė J. Markevičius, kartu pastebėjęs, jog ir kitose Europos šalių sostinėse būsto įperkamumo rodikliai yra prastesni nei kituose miestuose.
Lietuvos banko atstovas sakė, kad kai būstui įsigyti imama paskola, svarbu atsižvelgti, kokią dalį vidutinio atlyginimo sudaro paskolos įmoka. J. Markevičiaus duomenimis, šis santykis nuo 2007–2008 m. nuolat mažėjo, ir 2021 m. siekė 27,8 proc. Tą lėmė augę atlyginimai bei mažėjusios palūkanų normos.
J. Markevičius aiškino, kad įperkamumas prastėjo, kadangi pandemijos metu nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atsirado paklausos ir pasiūlos disbalansas.
„Būsto pardavimai pandemijos metu stipriai išaugo, o pasiūla iš principo nepasikeitė. Kai pardavimai ir paklausa išauga, o pasiūla nepasikeičia, viskas virsta į didesnes kainas“, – pastebėjo J. Markevičius.
Anot jo, kitaip nei finansų krizės metu 2007–2009 metais, išaugusią būsto paklausą skatino itin išaugusios gyventojų asmeninės santaupos, kuriomis pirktas NT, taip pat padidėjusi vidutinė paskolos suma.
„Tai reiškia, kad tiesiog žmonės nepradėjo dažniau pirkti būsto, bet jiems teko dėl išaugusių kainų vytis rinką ir iš principo saugoti kreditą dėl to, kad jie ėmė didesnes paskolas“, – paaiškino Lietuvos banko ekspertas.
Kalbėdamas apie pasiūlos trukdžius, J. Markevičius pastebėjo, kad stagnuoja naujų NT objektų statybos, o Vilniuje mažėja išduodamų statybos leidimų. Plėtrą, pasak jo, taip pat trikdo dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sutrūkinėjusios tiekimo grandinės bei pabrangusios statybos.
Banko teigimu, didėjant darbo užmokesčiui bei nuomos ir statybų kainoms, būsto kainų atotrūkis per metų ketvirtį sumažėjo – naujausiais duomenimis, NT rinka Lietuvoje pervertinta 6,5 proc. Tuo metu būsto kainos daugelyje Europos Sąjungos valstybių pernai metų pabaigoje augo per 10 proc., o sparčiau nei Lietuvoje (apie 20 proc.) būstas brango tik Estijoje ir Čekijoje.
Taip pat, anot J. Markevičiaus, beveik visoje ES būsto įperkamumas blogėjo, o Lietuvoje prastėjimas buvo mažesnis nei Bendrijos vidurkis.