Pirkėjai tapo atsargūs
Šių metų rugpjūčio 1 d. turėtų baigtis Vyriausybės duotas terminas teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms susitarti ir suderinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano sprendinius. Jei tai nebus padaryta, bus nutrauktas šio plano teritorijų planavimo procesas ir liks galioti 2012 m. patvirtintas Tvarkymo planas.
O pagal pastarąjį dokumentą turėtų būti nugriauta apie 20 įvairių NT objektų.
Todėl investuoti Kuršių nerijoje nusprendę asmenys stengiasi maksimaliai apsidrausti.
„Buvo ne vienas atvejis, kai skambina man vienas ar kitas žmogus ir klausia, o to ar ano pastato Juodkrantėje arba Nidoje nenugriaus? Ar su juo viskas tvarkoje? Žinoma, tokių skambučių sulaukiu ne kasdien, tačiau jų tikrai yra“, – DELFI sakė NT bendrovės „Gijoneda“ vadovas Edmundas Jankus.
Jam pritarė ir kolega Algimantas Bružas, NT agentūros“ „Aidila“ vadovas. Jis DELFI sakė, kad būstų ir patalpų pirkėjus Neringoje „veikia rekonstruotų ir pertvarkytų statinių revizijos baimė“. „Tačiau ta baimė kardinaliai nusistovėjusio interesų srauto nepakeitė. Negalėčiau pasakyti, kad Neringoje niekas nieko neperka. Judesys šioks toks yra. Gal tik pirkėjai labai atsakingiau žiūri į tuos rekonstruotus, pertvarkytus objektus“, - kalbėjo A. Bružas.
Juntamas suaktyvėjimas
Įdomu tai, kad visuotinės baimės atmosferoje pirkėjai grįžta į Kuršių neriją. Gegužės mėnesį Neringoje buvo įregistruoti net 24 sandoriai – gyventojai įsigijo 12 butų ir 12 negyvenamųjų patalpų, pranešė VĮ „Registrų centras“. Tai pastarųjų dvejų metų rekordas.
2016 m. buvo įsigyti 57 butai, o per visus 2017 m. – 52. Vidutiniškai po 4,3 buto per mėnesį.
2016 m. įregistruotas 71 negyvenamųjų patalpų sandoris, 2017 m. – 84. Vidutiniškai po 7 per mėnesį. Todėl po 12 sandorių per mėnesį tiek viename, tiek kitame segmente, tikrai yra daug.
„Kaip nebijos žmonės toje Neringoje ką nors pirkti? Ten išvis vos keli namai tėra, o ir iš jų kas antras byloje „sėdi“, - pečiais gūžčioja kai kurie ekspertai.
Postūmiu kažką pirkti Neringoje gali būti ir galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste. Tai, kad tuo naudojamasi, liudija skaičiai. Šiemet gegužės 1-ąją Neringoje deklaravusių gyvenamąją vietą buvo net 4860. Pernai tuo pačiu metu – 4734.
Neįgyvendinami reikalavimai
Nepaisant to, kad pirkėjai vėl atsisuka į Neringą, jie ilgai renkasi, atsargiai vertina, o nusprendę pirkti pateikia keistų reikalavimų.
Notarė Jurga Prižgintienė DELFI sakė, kad NT Neringoje pirkėjai reikalauja įrašyti į sutartis tokius punktus, kurių notarai numatyti neturi teisės.
„Žmonės bijo, todėl net sąlygas į sutartis nori įrašyti tokias, kokių neturėtų ten būti. Tebėra tokia visuotinė baimė. Reikalaujama įrašyti, kad jei būtų panaikintas statybos leidimas, už tai atsakytų pardavėjas. Negali to būti! Ne pardavėjas turi atsakyti, o valstybė. Ji ir žalą turėtų prisiimti. Pirkėjai išsigandę ir norėdami savo interesus apsaugoti nebežino, kaip ir apsidrausti. Bet mes tokių sąlygų negalime įrašyti, nes tai prieštarautų logikai“, - aiškino notarė.
Pasako jos notarai yra valstybės įgalioti atstovai ir viską daro tik pagal tą dieną galiojančius įstatymus.
„Notaras yra įstatymo garantas. Remiamės viešaisiais registrais. Jei sutarties sudarymo dieną nėra jokių teisminių ginčų, apribojimų ar dokumentai yra galiojantys, tai ir tvirtiname sandorius. Tačiau jei ateity bus panaikintas statybos leidimas, niekas negali garantuoti. Notaras negali atsakyti už tai, jei valstybė keičia savo politiką ir naikina tai, ką pati išdavė“, - kalbėjo J. Prižgintienė.
DELFI notarė sakė pažįstanti asmenų, kurie įsigiję NT Neringoje dar 2001 m. ir pradėję jį rekonstruoti iki šiol nieko neužbaigė, nes buvo panaikinti ir detalieji planai, ir statybų leidimai. Jie tikrai norėtų „atsikratyti“ to balasto ir viską parduoti, tačiau negali, nes bylos teismuose.
Kainos nekrinta
Tačiau net ir dėl palyginti nedidelės paklausos kainos Neringoje nekrinta. Dar daugiau, naujos statybos namuose vieno kvadratinio metro kaina perkopė 4000-6000 eurų ir toliau stiebiasi.
NT specialistas A. Bružas tvirtina, kad pastaraisiais metais esminės kainos korekcijos nebuvo.
„Reikėtų vertinti kiekvieną objektą atskirai – ar tai patalpėlė, ar dalis patalpėlės. Poilsio patalpos buvusiuose poilsio namuose. Taip pat ir vietą reikėtų įvertinti. Tai irgi turi savo kainą“, - sakė A. Bružas.
Šiuo metu aktyviai pardavinėjami apartamentai neseniai pastatytame tradicinės architektūros name Preiloje ant Kuršių marių kranto. Už trijų kambarių butą pardavėjai prašo nuo 255 tūkst. (už 55 kv. metrų plotą) iki 305 tūkst. eurų (už 49 kv. metrų plotą). Pastarojo buto vieno kvadratinio metro kaina jau viršija 6000 eurų.
Gal neatsitiktinai šis projektas pavadintas „Preilos perlu“?
Žinoma, senesnės statybos namuose galima rasti apartamentų, kurių vienas kvadratinis metras kainuoja 1300 ar 2000 eurų.