Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, pasibaigus antrajam karantinui trumpalaikė nuoma atsigauna.
„Nors tradiciškai tarp Joninių ir Žolinių yra nuomos rinkos aktyvumo tūptelėjimas, džiugina, kad trumpalaikė nuoma po truputį atsigauna. Tiesa, ji dar nepasiekė priešpandeminio lygio, bet jau nėra taip, kaip buvo pirmąkart paskelbus karantiną, kuomet visa trumpalaikė butų nuoma persiorientavo į ilgalaikę“, – BNS sakė M. Čiulada.
Anot jo, ilgalaikėje nuomoje fiksuojama tendencija, jog didžiuliai naujos statybos butų kiekiai yra perkami būtent nuomai.
„Vien per mėnesį keli šimtai butų Vilniuje „papuola“ į nuomos rinką, nes vidutiniškai apie 20–30 proc. naujo projekto butų perkama nuomai. Todėl natūraliai didėja naujos statybos būsto dalis nuomos rinkoje“, – sakė M. Čiulada.
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) sertifikuoto NT eksperto Tado Meiliūno teigimu, nors trumpalaikė nuoma po truputį atgyja, užimtumo lygis lyginant su 2019 metų vasara yra ženkliai mažesnis.
„Nuomojamų būstų pasiūla Vilniaus ir Kauno miestuose yra išaugusi. Pavyzdžiui, per visus praėjusius metus išnuomojome 160 būstų, o vien per šių metų pirmąjį ketvirtį išnuomota jau 70. Visgi lyginant trumpalaikę ir ilgalaikę nuomą, šiai dienai didesnės paklausos tendencija išlieka ilgalaikei nuomai“, – BNS teigė T. Meiliūnas.
Anot nekilnojamojo turto paslaugų „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, nereikia apsigauti, kad trumpalaikė būsto nuoma jau išlipo iš pandemijos duobės.
„2019 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje aktyvių nuomos pasiūlymų buvo 2,8 tūkst., ketvirtąjį – 2,6 tūkst. ir nuo to laiko matosi tendencingas jų mažėjimas. 2020 metų antrą ketvirtį – per patį karantiną aktyvių pasiūlymų liko 2 tūkst., o šiuo metu jų yra apie 1,5 tūkst., tad sakyti, kad trumpalaikė nuoma jau atsigavo būtų saviapgaulė“, – BNS aiškino T.S. Kvainickas.
Nuomos kainos kyla, pajamingumas – stabilizuojasi
Pasak ekspertų, nors būsto nuoma bunda, tokio kainų šuolio, kaip būstų pardavimuose, nuomos rinkoje nepastebima. Portalo Aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė pastebėjo, jog ryškiausi būsto nuomos kainų pasikeitimai fiksuoti ne šiemet, o per pirmąjį karantiną.
„Pernai pavasarį, vasaros pradžioje skelbimuose siūlomos butų nuomos kainos buvo sumažėjusios, o pasiūla itin augo – tam tikrais mėnesiais butų nuomos skelbimų skaičius portale buvo išaugęs ir keliasdešimt procentų. Vis dėlto artėjant rudeniui, butų nuomos pasiūlos kainos pamažu kilo aukštyn ir pasiekė priešpandeminį lygį bei jį viršijo“, – BNS teigė V. Steponavičiūtė.
Anot V. Steponavičiūtės, šiuo metu išsinuomoti 1 kambario butą Vilniuje galima už vidutiniškai 350, Kaune – už 280, Klaipėdoje – už 300 eurų.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Realdata“ direktoriaus Arnoldo Antanavičiaus nuomone, spaudimą didinti būsto nuomos kainą lemia ir objektyvūs, ir subjektyvūs faktoriai.
„Viena vertus tokias tendencijas skatina objektyvūs faktoriai tokie, kaip didėjantis gyventojų skaičius, ypač sostinėje, mažėjanti pasiūla bei augantys atlyginimai. Kita vertus, galima įžvelgti kažkiek ir subjektyvių faktorių – gyventojai stebi augančias kainas, o kai kurie įsigyja butą nuomai už didesnę kainą nei tą galėjo padaryti anksčiau, todėl tikisi, kad pavyks išlaikyti pageidaujamą pelningumą „permetant“ didesnę nuomos kainą nuomininkams“, – BNS sakė A. Antanavičius.
Pasak Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, nuomos kainų augimą lemia ir maža palyginamoji bazė dėl nuomos kainų kritimo dėl karantino prieš metus, vis dėlto kainų augimo spartėjimas jau akivaizdus.
„Antrojo karantino poveikis nuomos kainoms buvo mažesnis nei pirmojo – karantinas jų augimo tempą tik kiek sulėtino, o nuo 2021 metų kovo matomas nuomos kainų augimo spartėjimas. Kita vertus nors nuomos kainų augimas yra paspartėjęs, sparčiai auga ir butų pirkimo kainos, todėl nuomos pajamingumas ženkliai nedidėja ir šiuo metu siekia apie 7 proc. – apie 0,5 proc. mažiau nei 2018-2019 metais“, – BNS aiškino D. Poderys.
Jam pritaria ir „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas, kurio teigimu, nuomos pajamingumas šiemet sumažėjo.
„Šiuo metu nuomos atsipirkimas sumažėjęs ne tik dėl sezoniškumo, nes pirmasis metų pusmetis nėra populiariausias nuomai, bet ir todėl, ganėtinai išaugo būsto pardavimo kainos. O nuomos kainos yra labiau inertiškos. Todėl jeigu kažkas dabar norėtų įeiti į nuomos rinką, tai jam būsto atsiperkamumas būtų mažesnis“, – teigė T. S. Kvainickas.
Vis dėto A. Antanavičiaus teigimu, dabartinis nuomos kainų kilimas leidžia tikėtis tam tikro stabilizavimosi ir dėl nuomos pajamingumo.
Legalūs nuomininkai ir pajamos auga, bet „šešėlis“ tebėra reikšmingas
Pasak A. Antanavičiaus, realias pajamas iš nuomos reikėtų vertinti su išlyga, nes šiuos skaičius gerokai iškraipo šešėlinė būsto nuoma.
„Mano vertinimu, Vilniuje nuomos rinkoje yra apie 30-40 tūkst. butų. Kaune – apie 15-20 tūkst. VMI tikriausiai, galėtų pasakyti, kiek gyventojų susimoka už vertimąsi būsto nuoma, bet spėčiau, kad tie skaičiai sudarytų geriausiu atveju apie pusę visos nuomos rinkos“, – teigė „Realdata“ direktorius.
NT brokerio Paulius Banevičiaus nuomone, „šėšėlinė nuoma“ sostinėje yra dar didesnė ir galėtų sudaryti apie 80 proc. rinkos.
„Tikslių paskaičiavimų šiai dienai nėra, tačiau skirtingų NT ekspertų bei organizacijų duomenis, apie 80 proc. nuomos rinkos vis dar yra šešėlyje: nuomos sutartys neregistruojamos Registrų centre, nemokami mokesčiai, kurių ekonomistų skaičiavimais galėtų būti papildomai sumokama bent apie 10 mln. eurų per metus“, – BNS sakė P. Banevičius.
VMI Kontrolės departamento vyresniosios patarėjos Kristinos Jakštienės teigimu, Lietuvoje oficialiai deklaruojančių pajamas iš nuomos kasmet daugėja.
„Šiais metais iki liepos 1 dienos verslo liudijimus gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijo 12,2 tūkst. gyventojų ( 23 166 verslo liudijimus). Šių metų statistika dar keisis, nes verslo liudijimai įsigyjami metų eigoje ir įvairiam laikui. Tuo tarpu pernai tokių gyventojų buvo 13,7 tūkst., 2019 m. – 12 tūkst., 2018 m. – 10 tūkst., 2017 m. – 8,9 tūkst.“, – BNS atsiųstame komentare teigė K. Jakštienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2020 metų liepos 1 dienos skirtingai nei iki tol gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui privalo įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.