Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai vidutiniškai buto nuoma Vilniuje brango 7,3 proc. Ne ką labiau džiuginantys ir ankstesnių metų kainų pokyčiai: 2014 m. – 7,5 proc., 2013 m. – 7,6 proc.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per paskutinius trejus metus butų nuomos kainos sostinėje vidutiniškai išaugo 25-30 proc., priklausomai nuo vietos, statybos metų ir pan.
„Didžiausias procentinis nuomos kainos pokytis užfiksuotas pigiausių butų segmente, iš dalies ir dėl mažos palyginamosios bazės. Pavyzdžiui, vieno kambario butą senos statybos name miegamajame mikrorajone prieš trejus metus buvo galima išsinuomoti už vidutiniškai 159-188 eur/mėn. Šiuo metu tokio buto nuomos kaina siekia 220-240 eur/mėn.“, – kainų skirtumais pasidalijo pašnekovas.
Pasiteiravus, kokią įtaką besisteigiantys ir besiplečiantys paslaugų centrai ir jų darbuotojai turi įtakos nuomos kainų kilimui, A. Antanavičius atsakė: „Besiplečiančios užsienio paslaugų ir IT įmonės, be abejo, daro įtaką Vilniaus būsto rinkai, nes jos kuria gerai apmokamas darbo vietas, o aktyviai besiplėsdamos, pritraukia nemažai jaunų darbuotojų tiek iš universitetų, tiek ir kitų miestų, kurie dažniausiai neskuba pirkti nekilnojamojo turto, o ieško galimybių nuomotis“.
Todėl nekilnojamojo turto ekspertas daro išvadą, kad plečiantis verslui galima matyti ir būsto rinkos kaitimą.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad vien užsienio paslaugų ir IT centrų plėtros dėl to nereikėtų kaltinti, nes plėtrą vykdo ir dauguma įmonių Lietuvoje.
„Paslaugų ir IT centrų darbuotojai dažniausiai ieško būsto centrinėje miesto dalyje, arčiau darbo vietos. Taip yra patogiau, be to, jei jauniems specialistams gyvenimas centre dažniausiai yra daug patrauklesnis dėl galimybės būti arti pasilinksminimo vietų, – pridėjo pašnekovas. – Pastebime, kad apskritai dirbančių gyventojų paslaugų sektoriuje skaičius Vilniuje nuolat auga, tad galime sakyti, kad paslaugų sektoriaus plėtra, taip pat ir IT specialistų gausėjimas, turi nemažos įtakos, kad išlieka didelė būsto paklausa sostinėje.
Tačiau nereikia pamiršti, kad būsto pasiūla taip pat nuolat auga, tad nuomos kainų kitimas priklauso ne tik nuo paklausos pokyčių“.
Kainos darosi per didelės
A. Antanavičius kartu ir kritikavo nuomos kainų augimą sostinėje. Nekilnojamojo turto specialistas mano, kad nuomos kainos per paskutinius metus per daug pakilo, nes gyventojų pajamos, bent jau vidutiniškai, taip greitai neaugo.
Vis dėlto „Inreal“ atstovas turi ir gerų žinių būstą besinuomojantiems sostinės gyventojams. Nekilnojamojo turto specialistai jau kuris laikas stebi išaugusią būsto pasiūlą bei atvejus, kai vis ilgiau užtrunka išnuomoti būstą įdėjus skelbimą apie nuomą.
„Tai rodo, kad rinkai esamas nuomos kainų lygis darosi per aukštas, butai ilgiau lieka neišnuomoti nei anksčiau, todėl prielaidų tolesniam nuomos kainų augimui sunku įžvelgti. Artėjantis studentų piko metas vasarą tikrai neleis mažėti nuomos kainoms, bet būtų galima prognozuoti, kad atėjus šildymo sezonui nuomos kainos Vilniuje turėtų kiek pamažėti“, – įžvelgia pašnekovas.
„Capital Centras“ biuro vadovas Mantas Mikočiūnas teigė jaučiantis, kad Vilniuje gyvenamojo būsto nuomos sektoriuje vyrauja permainų vėjai.
„Pastaruosius kelerius metus tautiečiai smagiai apsipirkinėję nekilnojamojo turto rinkoje, šiuo metu išleidžia krūvas pinigų nuomai butų, kurie net nėra niekuo ypatingi“, – komentavo jis.
Tiki, kad kainos gali dar augti
Pasak M. Mikočiūno, iki šiol vis dar populiaru pirkti butus kaip investiciją ir juos vėliau nuomoti. Būtent todėl didėja pasiūla rinkoje ir tai stabdo tolimesnį kainų augimą.
„Tačiau naujos statybos būstų paklausa vis dar išlikusi didelė, todėl net daugėjant nuomos pasiūlymų, kainos nekrenta. Tiesa, jų augimas nebe toks, koks buvo prieš metus“, – pridėjo „Capital Centro“ vadovas.
Vis dėlto M. Mikočiūnas, kitaip nei A. Antanavičius, prognozuoja, kad nuomos kainos ir toliau turėtų augti tokiu pačiu tempu kaip būsto pardavimų kainų augimas.
„Išskyrus nuomos rinkos viesulą, kuris vyksta nuo liepos vidurio iki rugsėjo vidurio, tuo metu galimas neproporcingas ir nelogiškas kainų kilimas“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, kokio būsto nuoma vis labiau populiarėja, M. Mikočiūnas pastebėjo, kad vis labiau simpatijų sulaukia geriau įrengti, mažiau investicijų reikalaujantys butai, o taip vadinamų „močiutės kambarių“ nori vis mažiau žmonių.
„Į tokius rečiau dairosi ir studentai, kurie paprastai būna ne tokie išrankūs. Nuomininkai pradeda vis labiau vertinti savo gyvenimo kokybę, atsipalaiduoja finansiniai psichologiniai barjerai, anksčiau privertę taupyti juodai dienai“, – komentavo pašnekovas.
Taip pat „Capital Centro“ vadovas pastebi ir kitą naują tendenciją – trumpėja būsto nuomos laikotarpis, iš dalies dėl į Vilnių atvykstančių dirbti pagal terminuotas darbo sutartis asmenų.
Įvardija investuotojų privalumus
„Investuotojų forumo“, kuris vienija stambiausius ir aktyviausius investuotojus Lietuvoje, atstovė Rūta Skyrienė sutinka, kad užsienio investuotojai kilsteli šalyje esančio darbo užmokesčio vidurkį, tačiau mato daug teigiamų šio reiškinio padarinių.
Pasiteiravus, kiek investuotojų iš užsienio mokami atlyginimai skiriasi nuo lietuviško kapitalo įmonių ar Lietuvos vidurkio, R. Skyrienė teigė, kad forumas buvo surinkęs informaciją iš Sodros apie užsienio investuotojų apdraustų darbuotojų skaičių ir sumokamas įmokas Sodrai.
Pasak jos, tokie skaičiavimai leidžia daryti prielaidą, kad vidutiniškai užsienio investuotojai moka dvigubai didesnį atlyginimą darbuotojams nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.
Primename, kad šiuo metu vidutinis darbo užmokestis į rankas siekia 583,9 euro (2016 m. I ketv.).
„Įtaka nekilnojamojo turto kainoms, manau, yra, nes atsiranda paklausa. Jei neauga pasiūla, gali būti, kad tos kainos ir kyla. Bet mano bendras pastebėjimas būtų, kad nuomos kainos yra per didelės ir rinka nėra dar taip susiformavusi, kad ją rimtai vertintum, nes nėra aišku“, – komentavo ji.
R. Skyrienė teigė tikinti, kad į Lietuvą atėję užsienio investuotojai padeda kelti ir lietuviško kapitalo įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimus: taip nutinka dėl konkurencijos, bandant prisitraukti ar išlaikyti darbuotojus.
„Jei vietinis darbdavys mato, kad darbuotojas gali pasirinkti kitą darbdavį, tai stengiamasi rasti motyvacinį paskatinimą. Kalbu ne tik apie algą, bet ir kitus dalykus, pavyzdžiui, lankstumas darbe, atostogos ir galimybės mokytis, gilintis“, - kalbėjo pašnekovė.
„Investuotojų forumo“ atstovė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, Lietuvoje tikrai yra labai mažas vidutinis atlyginimas, todėl ir toliau reikėtų dėmesį skirti užsienio investuotojams pritraukti, o šie iš savo pusės sukurs patrauklias darbo vietas ne tik čia gyvenantiems lietuviams, bet paskatins grįžti ir emigravusius.