Būsto nuomos sukčiai siautėja: dešimtys aferistams jau patikėjo apvalias sumas

Patrauklus butas sostinės centre, pilnas remontas ir itin viliojanti nuomos kaina. Tačiau apžiūrėjus butą ar paskambinus nurodytu numeriu – prašymas pervesti pinigus, o juos pervedus ar davus grynais – nuomotojas dingsta.

Su tokia realybe teko susidurti ne vienam būstą nusprendusiam išsinuomoti lietuviui, dauguma jų – jauni sostinės ar kitų miestų gyventojai. Maža to, pradėjo plisti ir kitas sukčiavimo būdas, kai bandoma išvilioti asmens duomenis. Prisidengdami graudžiomis istorijomis sukčiai prašo asmens dokumentų, banko išrašų nuotraukų, kuriuos vėliau gali panaudoti imdami kreditus.

Potencialių nuomininkų pinigus pralošė

Pastarąją savaitę feisbuko grupėse, vienijančiose norinčius išsinuomoti būstą ir juos nuomojančius asmenis, atsirado vis daugiau perspėjimų apie plintančias apgavystes.

Apgautų ir praradusių apvalias sumas – dešimtys.

Štai vienas jaunas vyras paskelbė nuomojantis savo vieno kambario butą Sodų gatvėje už itin patrauklią kainą, o jo pasiūlymas sulaukė didelio susidomėjimo.

DELFI kalbinta viena iš apsigavusiųjų Laura (vardas pakeistas – DELFI) sakė, kad vienoje feisbuko grupių paskelbus apie ieškomą būstą, vyras jai parašė pats.

„Kitą dieną sutarėme apžiūrėti. Viskas atrodė tvarkoje, vaikinas aprodė butą, trumpai papasakojo, kaip pats jį įsigijo. Pasakojo, kad nori išvažiuoti į Norvegiją tam, kad galėtų susimokėti paskolą už šį butą, todėl būtent dėl šios priežasties skuba išnuomoti. Viskas atrodė labai normaliai“, – sakė ji.

Merginai vyras teigė, kad butą išnuomos tiems, kurie pirmieji sumokės, nes jam kuo greičiau reikia pinigų jo paties buto nuomai Norvegijoje.

„Daviau 100 eurų užstatą, pasirašėme sutartį, pasidariau jo paso nuotrauką ir sutarėme, kad likusius 400 eurų atnešiu rytoj, kadangi suma už butą buvo 250 eurų, įskaitant komunalinius.

Kitą dieną susiskambinome, atnešiau likusius pinigus, parašėme tai sutartyje ir sutarėme, kad liepos 1 d. jau galėsiu įsikelti“, – prisimena mergina.

Ji pripažįsta, kad viskas atrodė patikima, o susirūpino, kai pamatė kitos merginos įrašą feisbuko grupėje, kad vyriškis apgaudinėja žmonės. Be to, vyras jau neatsakė į skambučius ir žinutes.

„Tada kreipiausi į policiją. Prieš porą dienų vėl parašiau jam žinutę, ir jis atrašė, kad pinigus grąžins, tačiau dalimis, kadangi šiuo metu tokios sumos neturi. Minėjo, kad eis į policiją. Kiek kalbėjau su kitais, jis kitus informavo, kad mūsų duotus pinigus pralošė“, – patirtimi dalinosi mergina.

Iš susirašinėjimų feisbuko grupėse, galima spręsti, kad nuo vyriškio nukentėjo dešimtys žmonių. Dauguma jų kreipėsi į policiją.

Būriu kreipėsi į policiją

Į DELFI kreipėsi dar vienas nuo vyro nukentėjęs vaikinas. Jis pasakojo, kad buto paieškos sunkiai sekėsi, kadangi su drauge auginantis du katinus, o nuomotojai tokių nuomininkų nenori priimti. Praradus viltį ir parašius įrašą vienoje būsto nuomos grupių, vyriškis vėlgi vaikinui parašė pats.

„Nuvykome apžiūrėti vakare po darbo. Ten mus pasitiko jaunas vyras, leido automobiliu įvažiuoti į uždarą kiemą ir aprodė butą. Vyrukas pasirodė atviras ir bendraujantis. Mums kartu einant kiemu jis nepraleido progos pasisveikinti ir bent žodžiu persimesti ne su vienu kieme buvusiu kaimynu", – prisimena.

Savo vardo nenorėjęs atskleisti nukentėjusysis sakė, kad nuomotojas pasakojo tą pačią istoriją apie Norvegiją, o po kelių dienų susisiekė jais pats ir pasakė, kad butų apžiūros jam atsibodo, todėl nuleidžia kainą.

„Susitinkame pasirašyti būsto nuomos sutarties, ją tvarkingai užpildome, man netgi leidžia jo paso nuotrauką pasidaryti, sutariame kad maždaug po dviejų savaičių gausime buto raktus, sumokame dviejų mėnesių būsto nuomos avansą – 500 eurų ir išsiskirstome.

Praėjus gerai savaitei, ryte socialiniame tinkle atsitiktinai pastebėjome įrašą, kad viena mergina analogišku metu irgi yra išsinuomojusi tą butą, ir atėjus jos sutartam laikui įsikelti – negauna buto raktų.

Nepraėjus nei porai valandų jau buvome bent penkiese išsinuomoją tą patį butą. Su nuomotoju mums susisiekti nepavyko.

Pietų metu keturiese nuvykome į Vilniaus 3 Policijos komisariatą rašyti pareiškimų. Ten policijos pareigūnai su šypsenomis reagavo į mūsų situaciją ir sakė, kad šią problemą galėsime spręsti tik civilinio teismo būdu, t. y. kiekvienas iš mūsų turės nuomotoją paduoti į teismą, nes jie čia nemato jokio nusikaltimo, argumentuodami tuo kad ši situacija yra tik civilinės sutarties nevykdymas“, – pasakojo vaikinas.

Nors policija vis dėlto pradėjo ikiteisminį tyrimą, vaikinas pripažįsta, kad vilties atgauti pinigus – mažai.

„Parašę pareiškimus, tos dienos vakare su keliais kitais nukentėjusiaisiais ėjome paklausinėti kaimynų apie šį nuomotoją. Ir išsiaiškinome, kad jis pats tą butą nuomojosi iš įmonės ir buvo už nuomą skolingas. Viena mergina netgi buvo gavusi buto raktus, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, – jie spynai netiko“, – dalinosi karčia patirtimi.

Bando išgauti asmens duomenis

Nepaisant to, kad būsto ieškančių asmenų grupėse tokie atvejai paviešinami, drąsuolių, bandančių apgauti žmones, vis atsiranda. Štai, prieš porą dienų feisbuko grupėje vėl atsirado įrašas, perspėjantis nesusivilioti Pilaitėje naujos statybos name nuomojamu dviejų kambarių butu.

„Sveiki, ar nebandėte skambinti dėl šio buto? Vėl istorija kartojasi... „Šiuo metu esu išvykęs, jei pervesi rezervaciją, tai tavo tada, nes jau buvome atvykę, o nuomininkai neatvyko... Šiaip pati gyventu Pilaitėje, ir toje vietoje tokių miškų nėra už lango... Prašo pinigus pervesti į UAB „Eidanus“. Turiu ir sąskaitos numerį“, – perspėjo ieškančius būsto mergina.

Visgi, tik pasirodžius įrašui, buto skelbimas labai greitai buvo pašalintas iš svetainės domoplius.lt.

Įrašą paskelbusi Goda DELFI teigė po skambučio iškart supratusi, kad tai dar viena afera.

„Man gaila ir tuo pačiu keista, kaip žmonės sutinka pervesti avansą ar net visą sumą, tačiau juos irgi suprantu. Dabartinės nuomos kainos neadekvačios, o sukčiai, nukopijuodami kito kokybiško buto nuotraukas iš interneto ir paskelbdami žemą kainą, verčia žmones griebti butą bet kokia kaina“, – komentavo ji.

Goda iškart pranešė apie galimą aferą skelbimų puslapiui ir parašė pareiškimą adresu epolicija.lt.

„Bendrauju ne su pirmu tokiu, todėl jau atskiriu „dainelę“. Dar geriau, kai paprašė visų planuojančių gyventi asmenų dokumentų kopijų iš abiejų pusių ir banko sąskaitų įrašų už pusę metų“, – sakė ji.

Apie tokį metodą, kai bandoma išgauti asmens duomenis, DELFI taip pat gavo laišką iš kito susirūpinusio skaitytoje. Laiške jis rašė, kad Aruodas.lt portale rado skelbimą apie patrauklų nuomojamą butą Kaune.

„Į telefono skambučius neatsako, o elektroniniu paštu atsiunčia graudžią istoriją su aiškiais bandymais išsivilioti asmens duomenis ir jais pasinaudoti, greičiausiai imant paskolas“, – rašė skaitytojas.

Jis pasidalino laiško turinį, kurį gavo iš nuomotojo, norėdamas perspėti kitus besiieškančius buto.

„Laba diena. Iškart pasakysiu, kad gauname didžiulį kiekį laiškų, į kuriuos tiesiog fiziškai nebespėjame atsakinėti. Gauname įvairiausių klausimų ir pasiūlymų, tiek ir nemalonių laiškų, kurie tik gadina atostogas, kuriose tikrai neplanavome tiek laiko skirti nuomininko paieškai. Nuomininkų ieškome tvarkingų ir finansiškai stabilių, vadinasi, kad ieškome dirbančių nuomininkų.

Aktualu mums tai dėl to, kad buvę nuomininkai ne tik, kad liko skoloje, bet dar teko savo santaupomis padengti būsto remontą, vadinasi, kad vietoje pelno, gavome nuostolį, ko mes nebeplanuojame daryti antrąsyk. Todėl kiekvieną potencialų nuomininką tikrinsime.

Dirbu finansų institucijoje ir turiu prieigą prie asmens mokymo nustatymo, taip pat matau problemas su antstoliais, skolas ir t. t. Žinoma, visa tai daryti nemalonu, bet praktika rodo, kad privalu, ypač jeigu yra galimybės norint antrąkart nepaslysti toje pačioje vietoje. Todėl kiekvieno potencialaus kandidato prašau pateikti banko įrašą šių dienų, kad bent jau esate dirbantis šiai dienai.

Taip pat asmens dokumento nuotrauką (iš abiejų pusių) jūsų mokumui nustatyti. Patikrinęs jus ir įvertinęs teigiamai, maloniai jums aprodysiu butą, ir jeigu tenkinsime vienas kito kriterijus, pasirašysime sutartį. Ačiū už supratingumą“, – rašė nuomotojas skaitytojui.

Skaitytojas taip pat atrado, kad nuomojamo buto nuotraukos yra vogtos iš kitų interneto puslapių, šiuo atveju interjero dizaino „IDConcept“ interneto puslapio.

Kokia atsakomybė gali grėsti

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI komentavo, kad tokiais atvejais, kaip ir padarė nukentėjusieji, reikėtų kreiptis į policiją, kuri spręs, kokia atsakomybė gali grėsti sukčiautojui.

„Čia gali būti arba civilinis procesas, jei tai yra civilinės sutarties nesilaikymas, arba, jei matoma kažkokia sistema, kad nuomotojas paima nuompinigius iš dešimties žmonių ir jų nukentėjo daugiau – tai jau neciviliniai santykiai, o sukčiavimo požymiai.

Tada policija pradeda ikiteisminį tyrimą ir viskas gali peraugti į baudžiamąją atsakomybę. Policija aiškinasi tokius dalykus“, – pažymėjo jis.

Visgi kiekvienas atvejis yra labai individualus, taigi neaišku, kokios žalos atlyginimo nukentėję nuomininkai gali tikėtis.

„Kiekvienas atvejis yra labai konkretus ir kiekvienu atveju skirtingai galima ir atgauti (pinigus – DELFI). Jei tas nuomotojas kažką apgavo ir toliau tuo užsiiminėjo, jį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o kaip bus su pinigais – jau teismas spręs: ar iš jo priteis kažkiek pinigų, ar jis pats juos sumokės ir susitaikys su nuomininkais“, – teigė jis.

R. Matonis taip pat ragina būsto ieškančius asmenis visuomet išlikti budrius.

„Manau, kad labai gera galimybė to išvengti – pasirinkti kuo daugiau informacijos viešojoje erdvėje, nes žmonės dažnai apie tai rašo, komentaruose galima surasti, kad šis būstas netikras ar nuotraukos netikros.

Jeigu prašo pinigų iš anksto – nuvažiuoti pačiam, gauti gal raktus to būsto, pasirašyti sutartį, po to pinigus tik duoti. Reikia pačiam kažkaip apsidrausti, nepasitikėti naiviai“, – pataria jis.

Duomenis gali panaudoti imant kreditus

Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ advokatas Nikas Borneika sako, kad toks asmenų davimas tretiesiems asmenims gali būti labai pavojingas, o jų panaudojimas nusikaltimų tikslais vadinamas asmens tapatybės vagyste.

„Didžiausi nemalonumai kyla tada, kai išviliojus asmens duomenis yra pasisavintos asmens lėšos, arba asmens vardu sudaromos kredito sutartis. Pavyzdžiui, žmogus turėdamas kito asmens kortelės kopiją ir banko sąskaitos numerį, iš esmės gali nuotoliniu būdu sudaryti kredito gavimo sutartį.

Sukčiai nuolat prisigalvoja įvairių schemų, kaip nesąžiningai panaudoti asmens duomenis, todėl reiktų būti atidiems, neatskleisti daugiau duomenų, negu reikalinga konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, sutarčiai sudaryti.

Tokie duomenys kaip asmens tapatybės kortelės ar kito asmens dokumento kopijos, asmens dokumentų numeriai, banko kortelių numeriai, sąskaitų numeriai turėtų būti perduoti tik įsitikinus prašančių tokių duomenų asmenų patikimumu, o tokių duomenų kaip elektroniniai slaptažodžiai, PIN kodai ir pan. geriau neatskleisti niekam“, – sakė jis.

N. Borneika priduria, kad jeigu asmuo įtaria, jog pakliuvo į sukčių pinkles, reikėtų nedelsti ir užkirsti kelią duomenų neteisėtam panaudojimui ir žalos atsiradimui. Kokių priemonių imtis – priklauso nuo atskleistų duomenų pobūdžio.

„Jei asmuo įtaria, jog gali būti neteisėtai pasinaudota jo asmens duomenimis kreditams paimti, tuomet patartina kuo skubiau kreiptis į Lietuvos banką, kad jis įtrauktų asmenį į sąrašą asmenų, prašančių neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių.

Greitųjų kreditų bendrovės tikrina šį sąrašą prieš sudarydamos sutartis, todėl tokiu atveju yra užkertamas kelias sudaryti sutartis asmens vardu.

Visais atvejais patartina kartu kreiptis ir į policiją, tam, kad ji ištirtų galimos nusikalstamos veikos atvejį“, – pataria.

Anot jo, duomenų neteisėtas rinkimas, jų išviliojimas ir jų panaudojimas sau arba kitų asmenų naudai gali būti kelių baudžiamajame įstatyme aprašytų nusikalstamų veikų požymiu. Tie kurie, neteisėtai pasinaudojo asmens duomenimis, yra nustatomi ikiteisminio tyrimo metu.

Nors ne vienu atveju būsimi nuomininkai atvažiavo susitikti su nuomotoju, apžiūrėjo butą ir netgi pasirašė nuomos sutartį, N. Borneika pataria nepamiršti ir dar vienos detalės: „Visais atvejais prieš sumokant užstatą patartina pasirašyti sutartį ir/arba gauti pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pinigų pakvitavimą.

Dokumente turėtų būti matoma pinigus davusio ir pinigus priėmusio asmens duomenys – tokie, kurie leistų identifikuoti asmenis – vardas pavardė, gimimo data ir gyvenamoji vieta. Šie duomenys būtų pakankami siekiant išsireikalauti užstatą teisminiu keliu.

Surašant dokumentą, patvirtinantį užstato perdavimą, galima paprašyti, kad nuomotojas parodytų savo asmens tapatybės kortelę, tam kad būtų įsitikinta, jog asmuo neapsimeta kitu. Taip pat vertėtų paprašyti norimo nuomoti buto išrašo iš registro, kur būtų matomas buto savininkas. Jeigu butą nuomojantis asmuo nėra buto savininkas, tuomet reikėtų paprašyti turto disponavimo teisę patvirtinančių dokumentų“, – pataria jis.