Milda DELFI pasakojo kuris laikas su savo vyru gyvenusi pas jo močiutę, tačiau visai neseniai šeima apsisprendė dėti tašką ir ieškotis savo namų.
Nors iš pradžių, kaip teigė, jie svarstė ir apie nuomojamą būstą, bet galiausiai paskaičiavę nusprendė, kad palankiausia būtų būstą ne nuomotis, o pirkti, todėl pradėjo paieškas.
„Pradėjome žiūrėtis, ar yra išperkamosios nuomos pasiūlymų, tačiau radome vos keletą variantų už labai didelius pinigus, todėl atmetėme“, – atvirai sakė ji.
Galiausiai šeimos akį patraukė Justiniškėse esantis projektas „Laisvės 78B“. Ten už trijų kambarių butą poros buvo prašoma 96 tūkst. Eur, tačiau paskaičiavus visą apdailą bei vietą automobilių aikštelėje, kaip teigė Milda, kaina išaugo iki šimto keliolikos tūkstančių.
„Mes mažesniam butukui įnašą turėjome“, – iškart patikslino ji, tačiau pardavėjų puslapyje pamačiusi siūlomą variantą „Rent to own“ ir pamaniusi, kad čia yra dar vienas išperkamosios nuomos variantas, susidomėjo pasiūlymu ir nusprendė nuvykti buto apžiūrėti gyvai. Visgi, kaip pasakojo, nuvykę sulaukė dar labiau netikėto pasiūlymo.
„Jie aiškiai pasakė, kad patys gali mums paskolinti iki 10 tūkst. Eur.
Pasiteiravau, kaip suprasti, o man buvo pasakyta, kad principas čia toks: mes jiems įnešame, tarkime, 5 tūkst. Eur, tarsi už buto rezervaciją, o jie mums tada paskolina iki 10 tūkst. – juos perveda artimam giminaičiui, tarkime, mamai, o mama juos mums padovanoja“, – išgirstą schemą atpasakojo Milda bei prasitarė, kad tada būtų sudaroma sutartis dėl paskolos su jų tėvais, tačiau bankas, prieš jaunai šeimai imant paskolą, įsiskolinimo dėl įnašo nematytų, nes jis būtų paimtas ne jų vardu.
„Taip pat buvo sakoma, kad dėl įnašo atidavimo susitartume atskirai ir atiduotume paskolą per artimiausius keletą metų“, – pridūrė ji.
Moteris sakė, kad tokį pasiūlymą jiedu su vyru atmetė.
„Manome, kad tai yra visiškas įstatymo apėjimas, be to, jei sutiktume su sąlygomis, bendras įsiskolinimas taptų labai didžiulis, nes reikėtų mokėti ne tik būsto paskolą, bet ir už tą pradinį įnašą“, – sakė moteris ir tikino, kad jie tiesiog nenorėję kišti galvos į tokią skolų kilpą.
Teigia, kad teikia kitą paslaugą
DELFI susisiekė su projekto vystytojais UAB „Ha.En.“ ir gavo jų komentarą. Įmonė neigė teikianti paskolų paslaugas.
„Vystytojas užsiima nekilnojamo turto (NT) vystymu ir pardavimo paslaugomis.
Patiksliname, kad vystytojas neteikia finansinių paslaugų ir (ar) paskolų, nekonsultuoja finansavimo klausimais, išskyrus kredito įstaigų finansavimo pasiūlymų konkrečiam projektui paskelbimą projekto tinklalapyje.
RTO („Rent to own“) paslauga teikiama, kai aptariama galimybė sukaupti dalį pradinio įnašo per abiem sandorio šalims tinkamą terminą, išdėstant avanso sumokėjimo terminą iki pagrindinės (notarinės) sutarties sudarymo.
Ši paslauga yra plačiai paplitusi Lietuvos rinkoje. Analogišką paslaugą panašiais pavadinimais teikia didžioji dalis vystytojų“,– sakė įmonės atstovai.
Dėl tokių siūlymų – ir pažeidimai, ir rizika
Situaciją sutiko pakomentuoti ir Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.
Tiesa, jis teigė, kad tiksliai nežinodamas situacijos detalių šiandien negalintis vienareikšmiškai įvertinti tokio sumanymo teisėtumo, tačiau, kaip tikino, atsakingojo skolinimo nuostatai nurodo, jog lėšų dalis imant būsto paskolą turi būti kliento nuosava, neskolinta, o imdamas paskolą klientas turi raštiškai patvirtinti, kad tai yra jo nuosavi pinigai.
„Tad, jei klientas imtų paskolą vartojimo reikmėms ir panaudotų lėšas pradiniam įnašui padengti, tai būtų nusižengimas“, – sakė jis.
LBA prezidentas dėl tokio galimai sulaukto pasiūlymo taip pat įspėjo ir pačius būsto pirkėjus.
„Labai svarbu, kad skaitytojos aprašytas sprendimas gali sukelti rizikų patiems būsto pirkėjams, jeigu šie nepakankamai apdairiai įvertintų savo galimybes vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus. Įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo arba šeimos nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.
Nusprendus pasinaudoti banko finansavimu būstui įsigyti, pirmiausia reikia atsižvelgti į dabartinę savo finansų būklę, gaunamą atlygį ir turimas santaupas. Samdomo darbuotojo, gaunančio fiksuotą atlyginimą, bei individualią veiklą vykdančio asmens, kurio pajamų suma kinta kas mėnesį, situacijos skiriasi. Būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl, nusprendus jį prisiimti, reikėtų įvertinti savo ar šeimos situaciją ne tik dabar, bet ir ateityje“, – sakė M. Zalatorius.
NT analitikas ir „RealDatos“ vadovas Arnoldas Antanavičius, paklaustas, ar jam kada teko girdėti apie panašius pardavėjų pasiūlymus, sakė, kad duomenų, kaip vystytojai vykdo pardavimo procesą ir kokius susitarimus sudaro su pirkėjais, išorės dalyviai įprastai nesužino, todėl pasakyti, ar tokie atvejai dažni, jis negalintis.
„Bet faktas, kad tokių atvejų pasitaiko, dar labiau primena buvusio pakilimo piką, kada žmonės skolinosi maksimaliai, pirko būstą neturėdami pradinio įnašo, o paskui labai stipriai nukentėjo, prasidėjus krizei.
Dėl šios priežasties Lietuvos bankas ir patvirtino atsakingo skolinimo nuostatus, kad būtų apsaugoti pirkėjų interesai ir užkertamas kelias naujam burbului formuotis, bet tokie pavyzdžiai pradeda rodyti, kad veikiausiai rinkoje bandoma apeiti ir tuos saugiklius, kurie buvo sukurti pačių žmonių saugumui užtikrinti“, – kalbėjo jis.
DELFI nuomonės dėl tokio pasiūlymo paklausė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus.
Jis tikino, kad tokie siūlymai tikrai nėra įprasta praktika NT rinkoje, nes taip galimai užprogramuojamas galimas vystytojo ir kredito davėjo funkcijų konfliktas, ir tada grėstų pažeidimas.
„NT projektų kreditavimas vykdomas laikantis Lietuvos bankų atsakingo skolinimo nuostatų ir tokiu atveju, kai pirkėjas neturi sukaupto pradinio įnašo (ne mažiau 15 proc. turto vertės), viena iš galimų išeičių, siūloma pačių plėtotojų, yra ilgalaikė nuoma „Rent to buy“, „Rent to own“ leidžianti sukaupti pradinį įnašą ir finansuotis pirkimą kredito įstaigoje atitinkant ASN reikalavimus“,– sakė M. Statulevičius.