Didesnė dalis – beveik 14 mlrd. litų yra paskolos būstui įsigyti. Kiek daugiau nei 7 mlrd. litų sudaro vartojimo ir kitos paskolos.
Rekordas ir kritimas
„Kaip mes ir prognozavome, žmonės pradeda daugiau vartoti. Tačiau ir šie kreditai gali būti susieti su nekilnojamuoju turtu – vartojimo kreditas gali būti imamas pradiniam įnašui“, - DELFI teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.
Kodėl šių metų liepos mėnesį, kai vis garsiau kalbama apie galimą kainų „burbulo“ sprogimą, lietuviai pasiskolino rekordinę sumą būstui įsigyti?
„Rekordas galėtų būti aiškinamas tuo, kad šias paskolas žmonės apsisprendė imti ir sudarė sutartis su statytojais dar prieš metus ar pusę metų, kai butai tik buvo pradėti statyti ir nebuvo kalbų apie „burbulus“. Dabar atėjo laikas tuos butus pirkti ir bankai pervedė pinigus“, - aiškino M. Leita.
LB kaupiami duomenys rodo, kad šių metų kovo mėnesį bankai su gyventojais buvo sudarę sutarčių dėl beveik 1 mlrd. litų. Todėl spėjama, kad būtent šie pinigai buvo išmokėti liepą. Balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais sudarytų sutarčių sumos mažėja. „Taigi, paskutinės tendencijos rodo, kad būsto paskolų paklausa krenta”, - sakė M. Leika.
„Blogų“ paskolų – nedaug
Jo teigimu, Lietuvoje nesmarkiai išaugo vadinamųjų „blogų“ paskolų, išduotų būstams įsigyti, dalis. Praėjusių metų pabaigoje gyventojai nepajėgė laiku sugražinti 0,5 proc. tokių paskolų. Per šių metų pirmąjį pusmetį šis rodiklis išaugo iki 0,7 proc.
Iš viso „blogų“ paskolų, paimtų ne tik būsto pirkimui, dalis per pusę metų sumažėjo nuo 1 proc. iki 0,9 proc.
“Kol kas tikrai nėra ko nerimauti. Lietuviai apskritai yra vieni mažiausiai prasiskolinusių visoje Europos Sąjungoje, taigi, erdvės plėstis dar yra“, - tikino M. Leita.
Jo teigimu, finansinis tarpininkavimas atneša naudos šalies ekonomikai, tačiau skolinimasis turi būti gerai pamatuotas: „Problemų gali atsirasti po kelių metų, jeigu bus skolinamasi tik viena kryptimi – būstams, o optimizmas dėl kreditų grąžinimo bus paremtas tik didesnio atlyginimo lūkesčiais“.
DELFI neseniai skelbė vienos jaunos šeimos istoriją: bijodami, kad nesugebės laiku grąžinti paskolų bankams, jauni dirbantys žmonės jau bando išvykti į užsienį.
Kaimynai skolingi dar daugiau
Beje, kur kas anksčiau paskolas gyventojams pradėję teikti Estijos ir Latvijos bankai šiuo metu turi daugiau problemų dėl paskolų grąžinimo: lyginant su 2006-ųjų metų pabaiga, Latvijoje išaugo šeimos ūkių, nesusitvarkančių su kreditiniais įsipareigojimais, skaičius. Pernai metų pabaigoje kreditai, kurių įmokos vėluoja, sudarė 4,9 proc., o šių metų birželį šis skaičius pasiekė jau 6,1 proc.
Bendras šeimos ūkių įsiskolinimas bankams pirmąjį šių metų pusmetį Latvijoje siekė 5,4 mlrd. latų (apie 26,6 mlrd. litų). Pastebėta, kad probleminių kreditų skaičius auga greičiau nei pilnėja pačių kreditų portfelis. Įsipareigojimų, kurių mokėjimai atliekami be vėlavimų, augimas pirmąjį pusmetį buvo 23,7 proc. Tuo tarpu „blogų“ paskolų skaičius išaugo 58,9 proc.
Nežiūrint to, specialistai mano, jog kalbėti apie neigiamas tendencijas dar ankstoka, pranešė DELFI.lv.
Estijos gyventojai bankams jau yra skolingi daugiau kaip 100 mlrd. kronų (22 mlrd. litų), praneša DELFI.ee. Estijos banko atstovai teigia, kad ši suma per 10 metų išaugo daugiau nei 30 kartų, per paskutinius dvejus metus – beveik tris kartus, o per metus – beveik per pusę. Laukiama, kad paskolų skaičiaus augimo tempai Estijoje dar sulėtės.