Butai ir namai dažniau perkami už grynuosius: iš kur laisvi pinigai?

Įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) už grynuosius pinigus tampa vis populiariau. Ekonomistai paaiškina, kad tai lemia kelios priežastys.

Pernai Lietuvoje tik kas trečias NT pirkimas vyko turtą įkeičiant bankui ar kitai finansų įstaigai - paprastai hipotekos sutartis sudaroma imant būsto paskolą. Ekonominio pakilimo metais – 2008 m. – tokių įsigijimų buvo kur kas daugiau: beveik kas antras butas ar namas buvo perkamas su hipoteka.

Matomas akivaizdus gyventojų elgesio pasikeitimas: jeigu 2008 m. 52 proc. visų Lietuvoje nuperkamų butų buvo įkeičiami bankui ar kitai įstaigai, tai šiemet šis procentas yra sumenkęs iki 31 proc., rodo Registrų centro duomenys.

“Faktas, kad daugiau nei du trečdalius butų Lietuvoje gyventojai įsigyja be paskolų yra iškalbingas. Dalis šių butų turbūt yra perkama emigrantų, kurie yra sukaupę pakankamai santaupų ir turi planų sugrįžti į Lietuvą - neretai pagrindinė laikinos emigracijos priežastis ir yra galimybė greitai užsidirbti būstui. Tačiau nemaža dalis būstų turbūt įsigyjama už nelegaliai gautas pajamas - pas pirkėją atvykti su grynųjų pinigų prikrautu lagaminėliu nėra retas reiškinys“, - sako “Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, pridurdamas, jog vertėtų svarstyti visuotinio turto deklaravimo alternatyvą.

Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda abejoja, kad žmonės aktyviai įsigyja nekilnojamąjį turtą iš savų lėšų, stengdamiesi legalizuoti šešėlinėje ekonomikoje uždirbtus pinigus.

„Įsigijus turto ir neturint įrodymų apie legalią pajamų kilmę, galima lengvai "sudegti" po mokesčių inspekcijos padidinamuoju stiklu, juolab kad tokių precedentų šalyje jau yra“, - primena jis.

Ekonomistai vardija ir daugiau priežasčių, kodėl gyventojai pastaraisiais metais dažniau perka gyvenamąjį būstą už grynuosius.

Namai grynais perkami dažniau

Namai už grynuosius perkami dar dažniau nei butai: jei 2008 m. vidutiniškai 28 proc. pirkėjų juos įkeisdavo, tai pernai šis procentas sumažėjo iki 17.

G. Nausėda paaiškina, jog toks reiškinys nėra išskirtinis pasauliniame kontekste - daugelyje šalių namų ūkiai ir įmonės stengiasi sumažinti arba visiškai grąžinti skolas. Tai yra viena sprogusio NT burbulo pasekmių, tačiau jis vardija, jog pastebima ir kita tendencija - drąsiau leidžiamos santaupos.

„Šiuo metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau priežasčių manyti, kad nekilnojamojo turto kainų dugnas yra pasiektas, todėl „marinuoti“ pinigų nebėra prasmės. Jeigu būtų patrauklių lėšų investavimo alternatyvų, elgesys būtų kitoks, tačiau rekordiškai žemos indėlių palūkanų normos nesuinteresuoja taupyti pinigų tokia forma“, - dėsto G. Nausėda.

Be to, ekonomistai primena, jog būtent pernai pirmą kartą nuo 2008 metų padaugėjo NT įsigijimų ir perkant už grynuosius, ir skolinantis.

„Didesnį aktyvumą būsto rinkoje ir aktyvesnį skolinimąsi lėmė ir į istorines žemumas nukritusios būsto paskolų palūkanos. Be to, 2011 metų pabaigoje įsigaliojus atsakingo skolinimo taisyklėms, gyventojams reikėjo laiko prie jų prisitaikyti - sukaupti bent 15 proc. siekiantį būsto vertės pradinį įnašą, kuris būtinas norint gauti būsto paskolą“, - primena N. Mačiulis.

Priežastis – bankai skolina rečiau

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis mano, jog iš esmės NT pirkimo įpročius pakeitė konservatyvesnis bankų elgesys.

“Prieš penkerius metus paskolos buvo išduodamos lengvai, tada daugiau turto ir buvo įkeičiama. O dabar tik neseniai paskolų portfelis nustojo kristi, visame pasaulyje griežtinamos paskolų išdavimo sąlygos. Esant griežtesniam reguliavimui, mažiau žmonių gali gauti paskolas, dėl to mažiau turto ir įkeičiama“, - sako R. Rudzkis.

Jis abejoja, kad dažnesnis NT pirkimas už grynuosius rodo didesnę šešėlinės ekonomikos dalį.

„Šis procesas nėra kaip nors susijęs su šešėline ekonomika, ji buvo ir yra – čia niekas nepasikeitė“, - komentavo R. Rudzkis.

Mažėja perkančių už skolintus pinigus, Registrų centro duomenys

Vilniuje pirkti su paskola yra populiariau nei kituose Lietuvos miestuose: nors butas įkeičiamas ne 66 proc. pirkimo atvejų kaip 2008 m., bet net 44 proc. jų. Tai paaiškinama gerokai aukštesnėmis nei vidutinėmis NT kainomis: sostinėje be paskolos būstą įsigyti gali ne kiekvienas.

Dėl šios priežasties sostinėje hipoteka perkant namą taip pat išlieka paklausi: ja naudojosi 36 proc. gyventojų (kai 2008 m. - 43 proc.).

Verslas skolinasi dar rečiau

Verslas turtui skolinasi dar rečiau: didžiausias elgesio pokytis matyti iš įmonių perkamų butų statistikos. Jei 2008 m. bankui būstą įkeisdavo 52 proc. juridinių asmenų, dabar taip elgiamasi bene keturis kartus rečiau - 14 proc. visų atvejų.

„Įmonės šiuo metu turi rekordiškai aukštą nepaskirstytą pelną ir grynųjų pinigų santaupas. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad pastaraisiais metais vykusi euro zonos skolų krizė ir recesija įmonėms kėlė rimtų abejonių dėl ateities perspektyvų, todėl dauguma įmonių atidėjo investicijas į plėtrą. Gali būti, kad dalis jų laisvas lėšas nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą, dėl to matome, kad didžioji dalis butų Vilniuje - daugiau nei 85 proc. - buvo įsigyti be paskolų“, - sako N. Mačiulis.

Kitą priežastį įvardija G. Nausėda: „Vilniaus juridinių asmenų galimybės įsigyti būstą iš nuosavų lėšų yra ne tik kur kas didesnės nei fizinių asmenų, bet ir didesnės nei juridinių asmenų kitose Lietuvos vietose. Sostinėje koncentruojasi didžiausios ir finansiškai galingiausios bendrovės, kurios yra ir suinteresuotos, ir gali sau leisti įsigyti būstą be bankų paskolų.“

Jis primena, kad vienas iš NT rinkos pagyvėjimo veiksnių yra 2015 m. numatomas euro įvedimas, todėl namų ūkiai ir verslo subjektai nenori pražiopsoti tinkamo laiko įsigyti NT.

„Manytume, kad toks nekilnojamojo turto rinkos "maitinimasis" nuosavais pinigais negali būti begalinis, kadangi kartą investavus nebėra prasmės, o dažnai ir finansinių galimybių pirkti NT vėl ir vėl. Tam tikrą laiką išlikus dideliam NT rinkos aktyvumui, nuosavi finansiniai ištekliai "užtrūktų" ir nekilnojamojo turto rinka imtų arba prarasti pagreitį, arba turėtų atsigręžti veidu į paskolas. Tiesa, skelbti tvarų NT rinkos augimą yra vis dar ankstoka“, - mano G. Nausėda.

Ekonomistas paaiškina, jog euro įvedimas negali būti vadinamas ilgalaikiu NT rinkos gyvybingumo veiksniu, o Lietuvos ekonomikos atsigavimas siūbuoja.

„Po optimistiško pirmojo 2013 m. pusmečio sekė ne toks sėkmingas antrasis pusmetis, o ir 2014 m. įžanga veikiausiai nebus itin džiugi“, - prognozuoja jis.