Šiuo metu sostinėje galima suskaičiuoti 27 prestižinės klasės daugiabučių projektai. Iš jų dar statoma – 18. Kaip pastebi „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius, dalis butų dar vystomuose projektuose jau yra parduoti, bet iš viso statomi projektai rinką papildys apie 980 butų.
Telkiasi ir žinomiausius architektus
Kai prestižinio būsto pasiūloje toks didelis pasirinkimas, nekilnojamojo turto vystytojams tenka nemenkai pasukti galvas, kaip turtingesnius gyventojus privilioti į savo naujai statomus daugiabučius.
Šiuo metu sostinės Antakalnio rajone baigiamas trečiasis „Antakalnio terasų“ projekto etapas. Aplink naujai iškilusius daugiabučius, kuriuose pastatyta apie 400 butų (apie 25 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto), tvarkomi takeliai, ruošiama aplinka, želdynai, įrengiamas fontanas. Čia netrukus galės įsikelti pirmieji „Pušų terasų“ gyventojai.
Projektą vystanti „MG Valda“ buvusios Lietuvos kino studijos teritorijai paversti gyvenamuoju rajonu pasitelkė žinomą architektą Algirdą Kaušpėdą.
Ilgametę patirtį architektūroje turintis specialistas pripažįsta – vien pastatyti dėžučių su butais nebeužtenka: vis daugiau patrauklumo daugiabučiams teikia bendruomenės susitelkimą skatinanti aplinka.
A. Kaušpėdas pasakojo, kad prie projekto pradėjo dirbti dar 2009 m.
„Daug kur buvome pionieriai, bandėme perkelti Vakarų Europos, ypač Skandinavijos, kraštų patirtį. Iš pradžių galvojome daryti kukliau, bet vėliau supratome, kad reikia daryti žmogiškai. Po truputį susidėliojo koncepcija ir taip gimė pirmasis projektas („Eglių terasos“)“, - pasakojo architektas.
Pasak jo, vienas iš sudėtingesnių ir brangesnių vystytojui projekto detalių – požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
„Sprendimas yra brangus, bet žmonėms duoda didžiulį pliusą – vidinį kiemą. Tai leidžia prisodinti daug augalų, pasijusti gamtos apsuptyje, turėti savo kraštovaizdį. Tai buvo principinis sprendimas kuriant „Eglių terasas“, kurio ir paskui laikėmės“, - pasakojo A. Kaušpėdas.
Antruoju etapu, statant „Beržų terasas“, architektas vėl turėjo atsiraitoti rankoves – teritorijos reljefas buvo labai nelygus.
„Čia buvo didelis iššūkis – kalvos. Galima sakyti, kad lietuviai nemoka kalnuose projektuoti. Dažniausiai jie sklypą išlygina, o tada tik stato. Mes jau dešimtmetį naudojame projektavimo programą, kuri leidžia ne brėžinius braižyti, o daryti projekto modelį. Tada gerai jautiesi erdvėje ir tuomet nebėra problemų daryti pasvirusias grindis ar atramines sienas“, - pasakojo A. Kaušpėdas.
Galvojant apie bendruomenės gyvenimą terasose įrengta pagrindinė aikštė, takeliai ir fontanas.
„Pušų terasose“ buto vieno kvadratinio metro kaina siekia apie 1900 eurų. „MG Valda“ pastebi, kad prestižiniame butų segmente iš pradžių itin gerai parduodami patys didžiausi, su didžiausiomis terasomis butai. Šiuo metu pirkėjus yra radę apie 50 proc. butų šiame projekte.
Reiklesni pirkėjai
Nekilnojamojo turto vystytojas „YIT Kausta“ šiuo metu sostinėje turi tris prestižinės klasės projektus: „Užupio etiudas“ (Polocko g.), „Naujoji Rivjera“ (Sporto g.), „Upės rezidencija“ (Žirmūnų g.).
Įmonės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigė, kad prestižinių butų kaina Vilniuje svyruoja nuo 1600 iki 2228 eur/kv. m. (priklausomai ar su daline, ar su pilna apdaila).
Pašnekovas pastebėjo, kad pasiturintys klientai yra ypač reiklūs būsto vietai.
„Todėl labiausiai juos domina būsto projektai miesto centre ir prieigose. Gera vieta paprastai reiškia puikiai išvystytą infrastruktūrą – arti esančias ugdymo įstaigas, parduotuves, kultūrinius objektus. Pastebime, kad prestižinio būsto ieškantiems klientams vis svarbiau gyventi arti žaliųjų zonų“, - kalbėjo K. Vanagas.
Pasak jo, lemtingu kriterijumi, renkantis prestižinį būstą, gali tapti ir vaizdas pro langą.
Taip pat „YIT Kausta“ vadovas pastebėjo, kad prestižinės klasės būsto pirkėjai labiau linkę domėtis saugumu: dažnai nori būsto uždaroje, saugomoje teritorijoje.
„Ieškantiems ekonominės klasės būsto svarbiausias kriterijus – kainos ir kokybės santykis, besidairantiems prestižinio būsto svarbu, kad patalpos apimtų visus būstui taikomus reikalavimus. Jie domisi pastato būkle, buto įrengimu, pageidauja terasos ar balkono, sutvarkytos aplinkos, erdvios automobilių stovėjimo aikštelės“, - tęsė pašnekovas.
Paklaustas dėl nekilnojamojo turto vystytojų didžiausių iššūkių statant prestižinės klasės būstą, K. Vanagas paminėjo sklypus.
„Būsto vystytojams vis didesniu iššūkiu tampa sklypų paieška. Žmonės nori gyventi geriausiose miesto vietose – miesto centre ar arti jo, tačiau šalia parkų, žaliųjų zonų, - pridėjo pašnekovas – Taip pat domimasi būstais, turinčiai įvairius inovatyvius, komfortą kuriančius elementus – pavyzdžiui, šildymo reguliavimo nuotoliniu būdu sistema, automatinė skaitiklių nuskaitymo funkcija, rekuperacinė vėdinimo sistema. Pastebime, kad prestižinės klasės būsto ieškantiems klientams itin svarbu neapsikrauti daiktais, todėl labai populiarūs būstai su būstadėžėmis, sandėliukais. Vis daugiau klientų domisi ir tuo, kas gyvena kaimynystėje“.
Tapo populiarūs ir maži butai
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda skaičiuoja, kad vidutinė prabangaus buto kaina sostinėje – apie 2480 eur/kv. m.
Bendrovės „Eika“ statomuose projektuose „Tilto-12” ir “Basanavičiaus 9A” projektuose kainos svyruoja nuo 1530 iki 3680 eur/kv. m.
Paklaustas, kuo skiriasi ekonominės ir prestižinės klasės butų pirkėjai, M. Žibūda visų pirma paminėjo, kad prestižinės klasės būstas dažniausiai perkamas be banko paskolos. Be to, prestižinį būstą dažniau perka vyresnio amžiaus gyventojai ir jį perka sau.
„Ekonominės klasės butai dažniau pasirenkami investicijai, kadangi tokį būstą lengviau išnuomoti, taip pat galima greičiau parduoti, nes yra platesnis potencialių nuomininkų ar pirkėjų ratas. Šiose klasėse skiriasi ir apdailos poreikis. Nors tiek vieni, tiek kiti vertina individualią apdailą, tačiau ekonominės klasės pirkėjai dažniau ją įsirengia savo jėgomis, dalį statybinių darbų atlieka patys“, - pastebėjo pašnekovė.
Vis dėlto ekonominio ir prestižinio būsto pirkėjai, pasak M. Žibūdos, turi ir panašumų: „Pastaruoju metu tiek ekonominio, tiek ir prestižinio būsto pirkėjai dažnai įsigyja mažos kvadratūros butus. Dar prieš keletą metų prestižinio būsto pirkėjai tai darydavo labai retai. Mažesni butai dažniausiai perkami investicijai, tik jei ekonominės klasės pirkėjui yra svarbesnė trumpalaikė grąža ir mažesnė investicijų apimtis, tai prestižinio būsto pirkėjui aktualesnė yra investicijos vertė ir likvidumas rinkos svyravimų metu“.
Kainoms prognozuoja stabilumą
„Inreal“ nekilnojamojo turto ekspertas A. Antanavičius skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje yra apie 620 neparduotų butų prestižiniame segmente. Dar prieš kelerius metus, pasak jo, sostinės rinkoje buvo prestižinio būsto trūkumas.
A. Antanavičius prestižinio segmento būstui priskiria būstus centrinėje miesto dalyje (Senamiestyje ir pan.).
„Taip pat vertiname ir per vidutinės kainos kriterijų. Dažniausiai prestižiniam segmentui priskiriami tie projektai, kuriuose vidutinė buto kaina viršija 2200 eur/kv. m“, - kalbėjo jis.
Pasak A. Antanavičiaus, situacija prestižinio būsto rinkoje kol kas yra subalansuota.
„Nepaisant to, kad neparduotų prestižinių butų kreivė sparčiai kyla aukštyn, situacija rinkoje kol kas yra subalansuota, nes atitinkamai auga ir pardavimai. Žiūrint per likvidumo kriterijų, naujai statomi prestižiniai butai pastaruoju metu turi vieną geriausių likvidumo rodiklių. Jis siekia apie 1,25 metų (per tiek laiko dabar esamą pasiūlą rinka turėtų būti pajėgi įsisavinti). Tai tikrai neblogas rodiklis, rodantis, kad rinkoje paklausa yra pakankamai stipri“, - komentavo pašnekovas.
A. Antanavičius pastebėjo, kad prestižinio būsto paklausos augimas taip pat matomas paskutinius dvejus metus. Tokio būsto pirkėjai dažniausiai mažai priklauso nuo būsto paskolų išdavimo: „Tad galima teigti, kad stipri paklausa išsilaikys ir ateityje ir tai kurs prielaidas didėti prestižinio segmento butų kainoms. Tačiau iš kitos pusės turėtume matyti nemažėjantį NT plėtotojų aktyvumą, tad atsirandanti nauja pasiūla, išliekanti konkurencija tarp vystytojų neleis reikšmingai didėti butų kainoms – greičiausiai matysime stabilų kainų laikotarpį“.
Pardavimai išaugo dvigubai
„Ober-Haus“ duomenys rodo, kad per šių metų tris ketvirčius Vilniuje prestižinės klasės pardavimų rodikliai išaugo dvigubai, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šiemet pirminėje rinkoje parduota 2 350 naujų būtų. Iš jų – 385 prestižinės klasės. Vidutiniškai per mėnesį rezervuojami 43 prestižinės klasės butai.
Anot Audriaus Šapokos, „Ober-Haus“ būsto departamento vadovo, šiam šuoliui įtakos turėjo smarkiai ūgtelėjęs prestižinės klasės butų kiekis bendroje pasiūloje, informuojama bendrovės pranešime spaudai.
„Ober-Haus“ pastebi, kad prabangaus buto plotas varijuoja nuo 50-70 kv. m iki 200 kv. m, o kvadratinio metro kaina – nuo 2 000 eurų iki 3 800 eurų. Analizuojant pastarųjų metų kainų pokyčius, matyti, kad prestižinio NT kainos auga sparčiau nei senos ir naujos statybos butų. „Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių naujos statybos prestižinės klasės butų kainos Vilniuje augo 4,1%, kai tuo metu senos ir naujos statybos ekonominės bei vidutinės butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,9%.
„Ober-Haus“ analitikai skaičiuoja, kad 2015 metais pastatytų ir šiuo metu statomų prestižinės klasės projektų Vilniuje yra 24, butų skaičius juose siekia 958. Užupyje pastatytų ir statomų prestižinės klasės projektų yra 5 (320 butų), Žvėryne – 4 projektai (95 butai), Antakalnyje (Valakampiuose) – taip pat 4 projektai (72 butai), tuo metu centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje (be Užupio) vykdoma 11 projektų (471 butas).