Registrų centro duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje Baltarusijoje gyvenantys asmenys valdė 27 NT objektus – sklypus, pastatus, patalpas ar butus. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, objektų skaičius nekito. O palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Baltarusijoje gyvenančiųjų valdomų NT objektų skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 15).
Rusijoje gyvenančių asmenų valdomų NT objektų skaičius yra daugmaž stabilus: šių metų I ketv. pabaigoje buvo 135 objektai, tą patį laikotarpį pernai – 139, tą patį 2018 m. laikotarpį – 132 objektai.
Registrų centras atkreipė dėmesį, kad šie duomenys – Baltarusijoje arba Rusijoje gyvenančių asmenų, tačiau jie nebūtinai yra šių šalių piliečiai.
Pateikęs bendrus duomenis, kiek Ignalinos rajone įsigyta NT, Registrų centras pažymi, kad šiemet per pirmąjį pusmetį Ignalinos rajone parduota 40 butų (ketvirtadaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį) ir 44 gyvenamieji namai (6 proc. mažiau).
Didžiasalis – vartai į Europą
Delfi anksčiau rašė, kad Didžiasalis iki šiol yra išskirtinis savo būsto rinka. Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas pasakojo, kad ir šiuo metu yra butų, kainuojančių po vieną eurą. Tačiau tai – apleisti objektai, kuriuos perka neturintieji kur gyventi. Tokiu atveju pardavėjai esą džiaugiasi, kad atsikrato įsipareigojimų mokėti komunalinius mokesčius.
Anot seniūno, normalų butą su baldais čia galima įsigyti už 2–3 tūkst. eurų.
Be kita ko, itin pigūs butai turi ir specifinių pirkėjų. Kaip pasakojo Didžiasalio seniūnas, baltarusiai, kurie siekia gauti Šengeno vizą, privalo įrodyti, jog Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, todėl neva perka tokį pigų butą.
Tiesa, jie sutinka mokėti ir kelis šimtus kartų daugiau (Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) aukcione būstą galima įsigyti nuo 200 eurų) – susitvarko dokumentus, leidžiančius laisvai keliauti, ir tada būstą dovanoja draugams, kuriems taip pat reikia buto Lietuvoje, kad atsivertų vartai į Europą. Šiais „pereinamaisiais“ būstais, pasak seniūno, jau domisi ir Migracijos tarnyba.
Ignalinos rajono savivaldybė: dėl vizos butus perka tik pavieniai asmenys
Ignalinos rajono savivaldybės teigimu, asmenys, įsigiję butą Didžiasalyje, kad gautų nacionalinę ar Šengeno vizą, to neviešina, tačiau tai esą tik pavieniai atvejai.
„Apie buto savininko pasikeitimą seniūnija sužino tik tuo atveju, jei žmogus kreipiasi dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Tačiau masinio užsieniečių antplūdžio tikrai nėra, juk čia visi vienas kitą pažįsta“, – tikina savivaldybės atstovai.
„Dėl „vartų į Europą“ galime pasakyti tik tiek, kad šalia Didžiasalio yra vienas – pats ryčiausias Lietuvoje – pasienio kontrolės punktas, kuris dėl karantino ir ekstremalios situacijos šalyje šiuo metu uždarytas. Paprastai per šį punktą į Lietuvą arba ES ir iš jos važiuoja žmonės, turintys visus tam reikalingus dokumentus“, – rašoma savivaldybės komentare.
Anot Ignalinos rajono savivaldybės, anksčiau Didžiasalyje gyveno ir dirbo dabar jau seniai bankrutavusioje gamykloje gana daug baltarusių. Dalis jų, taip pat jų vaikų bei anūkų, kurių didžioji dalis – Lietuvos Respublikos piliečiai, ir toliau sėkmingai gyvena Didžiasalyje, integravosi į bendruomenę, moka valstybinę kalbą, dirba bei mokosi.
„Didžiasalyje yra butų įsigijusių baltarusių, tik jie juos įsigijo dirbdami gamykloje, paskui privatizavo, o kai Didžiasalyje neliko darbo vietų, dalis jų išvažiavo į gimtąsias vietas, palikę savo nuosavybę likimo valiai su skolomis, kurios „kabo“ iki šiol.
Komunalines paslaugas teikianti įmonė, seniūnija ieško būdų problemoms spręsti – du namai, kuriuose buvo daug paliktų butų, susitarus su likusiais gyventojais ir juos perkėlus į kitus namus, užkonservuoti. Ieškoma pagalbos ir respublikos institucijose, tačiau kol kas visų problemų išspręsti nepavyksta“, – pažymi savivaldybė.
Posakis „butai po vieną eurą“, savivaldybės teigimu, atsirado tada, kai bankrutavus gamyklai pradėjo emigruoti Didžiasalio gyventojai. Kad nesikauptų skolos už negyvenamą ir dažnai nereikalingą butą, jis būdavo parduodamas ar perleidžiamas kitam savininkui už simbolinę kainą, tuo metu – už litą. Tačiau savivaldybė pažymi, kad tai – labai sena praeitis.
„Ober-Haus“: susidariusia kainų ir politine padėtimi yra norinčių pasinaudoti
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas, kalbėdamas apie butus Didžiasalyje, vardija kelias priežastis, kodėl kai kurie butai yra itin pigūs.
„Pirmiausia – tai geografinė padėtis ir didelis atstumas nuo didžiųjų miestų, taip pat – pasienio faktorius. Kita ne mažiau svarbi priežastis – verslo trūkumas regione, o tai paskatino emigraciją ir pristabdė verslo plėtros bei vystymosi galimybes dėl darbo jėgos stygiaus.
Tai buvo pirminės kainų mažėjimo priežastys toje vietovėje. Susidariusi NT pasiūlos padėtis Didžiasalyje sudarė galimybes augti socialiai jautraus gyventojų sluoksnio asmenų skaičiui, tai dar labiau atsiliepė vietovės patrauklumui bei nekilnojamojo turto kainoms“, – pažymi A. Kišūnas.
Jis teigia pastebintis, kad kainos Didžiasalyje tikrai žemesnio lygio: 1–2 kambarių butą čia siūloma įsigyti nuo 2000 eurų, varžytinėse siūloma įsigyti 4 kambarių butą už šiek tiek daugiau nei 1000 eurų. Tačiau tokių skelbimų ir pasiūlymų nėra daug.
Anot „Ober-Haus“ atstovo, tokių butų pirkėjai – vietiniai gyventojai, kurie myli savo kraštą, dirba ir augina vaikus, planuoja savo ateitį Didžiasalyje, arba mažesnes nei vidutines pajamas turintys asmenys, kuriems nėra svarbu gyvenamoji vieta. Tačiau jis tikina negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie Baltarusijos piliečius.
„Manau, kad susidariusia kainų ir politine padėtimi yra norinčių pasinaudoti ir jau pasinaudojusių. Tačiau teigti, kad tai yra problema ar masinis reiškinys, negalėčiau“, – sako A. Kišūnas.
Visoje Lietuvoje yra Didžiasalio lervų
NT agentūros „Namudė“ savininkas Alvydas Boguševičius Rytų Aukštaitijoje pardavinėja įvairius NT objektus. Skelbimų portale „Alio.lt“ jis parduoda ir kelis butus Didžiasalio kaime, Ignalinos rajone. 2 kambarių buto kaina – 3 tūkst. Eur, teigiama, kad čia reikalingas remontas, o 1 kambario su daliniu remontu kaina – 4,5 tūkst. Eur.
A. Boguševičiaus teigimu, neverta išskirti šio kaimo iš kitų Lietuvos miestelių ir kaimų, mat situacija visur – panaši: „Nelaimės, „apendikso“ ir t. t. naratyvas yra šiame kaime, bet kiekviename rajone būna tokių dalykų. Rokiškis, Kupiškis, Zarasai, Ignalina, Švenčionys – visur yra tų mūsų didžiasalių. Tai – 30 metų senumo lerva, kuri nieko bendro neturi su šiandiena.“
Paklaustas, ar pastebi tendenciją, jog čia būstą perka kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos – piliečiai, pašnekovas neatmeta, kad vilkikų vairuotojai ir statybininkai galbūt ir registruojasi gyventi Lietuvoje, kad gautų Šengeno vizą.
„Kažkada Švenčionėliuose ir Zarasuose pardaviau (būstą – Delfi) programišiui iš Maskvos. Reklamose „kabo“ skelbimai, kad pirks iki tam tikros kainos. Yra tų ekonominių, politinių žaidimų Šengeno vizai gauti. Kur pigu, ten ir perka“, – pasakoja jis.
Priduria, kad didelio aktyvumo iš baltarusių nepastebi, mat jo parduodami butai – jau antrinėje rinkoje, tad ir kainos – didesnės.
Pašnekovas svarsto, kad didelės baltarusių koncentracijos Didžiasalyje nesijaučia, mat šie pirkėjai pasiskirsto ir po kitus rajonus: „Kolūkinių apleistų – dviejų aukštų, baltų plytų ir paliktų likimo valiai – namų po 2 tūkst. Eur galima rasti Utenos rajone, Rokiškyje, Kupiškyje. Tas pats ir su Utena, Ignalina, Zarasais. Prie Baltarusijos sienos tai kaip ir būdinga, kokiam fūristui gal ir reikia tos vizos.“
„Namudės“ savininkas pažymi, kad Didžiasalyje butus perka vyresnio amžiaus žmonės ar migruojantys gyventojai.
„Perka tie, kuriems visa Lietuva – vienoda. Pagrindinis veiksnys – kaina ir daug ramybės. Ar Pašilaičiuose gyveni, ar Didžiasalyje: čia pro langą dar pamatysi pievą ar ežerą, o Pašilaičiuose – daugiabučio sieną. Jeigu pensininkas, tai koks skirtumas, kur jis gyvena, ar „Maximoje“, ar „Aibėje“ apsiperka. Jeigu kaina – maža, tai nereiškia, kad blogai gyventi. Už kelis tūkstančius kokiame 3 kambarių bute žmogus bent plačiai pagyvena“, – sako A. Boguševičius.
Anot jo, Ignalinoje pastebimas butų deficitas, mat savivaldybė čia superka būstus.
„VMI ir Turto bankas visą namą porceliuoja, bet dažniausiai jau nustekentus būstus su neveikiančiu šildymu ir pan.
Visuose miesteliuose – Ignalinoje, Molėtuose, Ukmergėje, Zarasuose, Utenoje – nėra avulių, eikų, niekas nieko nestato. Jeigu ir statytų, savikaina būtų brangi“, – pasakoja pašnekovas.
NT agentūros vadovas teigia, kad Didžiasalyje nėra nuolatinių sandorių, – per metus parduoda vieną kitą butą: „Iš pigaus daikto biznio didelio nepadarysi. Jeigu parduodamas butas už 1,5 tūkst. ar 3 tūkst., pelno – minimaliai.“
Iš poilsinių sodybų, kaip sako, – didesnė nauda. Pašnekovas pastebi, kad sodybomis domisi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, dažniausiai – mišrios šeimos.
VMI ir Turto bankas: baltarusiai nesidomi butais aukcionuose
Kaip jau minėta anksčiau, kai kurie pigūs butai parduodami VMI ir Turto banko aukcionuose. Nuo 2015 m. NT pardavimu užsiima Turto bankas, o VMI šiuo metu parduoda tik likučius. Į šias institucijas tokie butai patenka po savininkų mirties, nesant kitų įstatyminių įpėdinių.
VMI pažymi, kad šiuo metu turi 8 neparduotus butus, kurių kainos svyruoja nuo 140 iki 1002 eurų, tačiau aukcionai šiuo metu jiems nepaskelbti. Aukcionus planuojama skelbti liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.
Kaip sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, šiuos butus realizuoti nelengva, jie parduodami kelerius metus. Dažniau jais domisi vyresnio amžiaus žmonės.
„Šiuo metu Baltarusijos piliečiai nesidomi parduodamais butais Didžiasalyje, ir nei pernai, nei šiemet butų šios šalies piliečiams nebuvo parduota“, – sako VMI atstovė.
Turto bankas nuo 2018 m. iki dabar Didžiasalyje pardavė tik 3 butus – du dviejų kambarių ir vieną keturių kambarių. Pardavimo kainos svyravo nuo 420 iki 460 Eur už butą. Tačiau, kaip tikina, nė vienu atveju pirkėjas nebuvo iš Baltarusijos ar Rusijos.
Turto bankas pažymėjo, kad artimiausiu metu Didžiasalio rinkai pasiūlys daugiau būstų – daugiau nei 20 butų.
Šiuo metu nepriklausomi turto vertintojai esą atlieka butų vertinimą. Vertintojams nustačius butų turto rinkos vertes, pagal jas bus skelbiami turto aukcionai.
Jei turi NT, nereiškia, kad bus išduota viza
Migracijos departamentas Delfi komentavo, kad tokiu atveju, jei užsienietis ne iš ES šalių turi dokumentą, patvirtinantį, jog jis Lietuvoje yra įsigijęs NT, jam gali būti išduota Šengeno viza. Ši viza suteikia užsieniečiui teisę atvykti į Šengeno erdvę ir būti joje vizoje nurodytą dienų skaičių. Maksimalus buvimo Šengeno erdvėje su šia viza laikas yra 90 d. per 180 d. laikotarpį.
Šengeno vizos išduodamos turizmo, asmeninių ir verslo kelionių tikslais. Pažymima, kad gyventojo statuso užsieniečiui išduota Šengeno viza nesuteikia.
Be Šengeno vizos, trečiųjų šalių piliečiams gali būti išduodama ir nacionalinė viza, kuri užsieniečiui suteikia teisę vizos galiojimo laikotarpiu iki 1 metų būti toje Šengeno valstybėje narėje, kuri šią vizą išdavė, ir ne daugiau kaip 90 d. vykti į kitas Šengeno valstybes. Nacionalinė viza dažniausiai išduodama darbo tikslais.
Pernai Baltarusijos piliečiams buvo išduota ir pakeista 12,4 tūkst. leidimų laikinai gyventi, tokių prašymų sulaukta 13 259. Rusijos piliečiams pernai išduoti 2 877 leidimai laikinai gyventi.
2020 m. I pusm. Baltarusijos piliečiai pateikė 6 394 prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi, Rusijos piliečiai kiek daugiau nei 1000.
Tuo pagrindu, kad užsienietis turi įsigijęs Lietuvoje NT, pasak Migracijos departamento, leidimas gyventi nėra išduodamas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) informuoja, kad užsienietis kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą turi pateikti dokumentus, nurodančius kelionės tikslą, apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą, taip pat dokumentus, nurodančius, kad pareiškėjas turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomu buvimo laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Taip pat jis turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Lietuvos vizų tarnybos užsienyje, nagrinėdamos prašymą išduoti Šengeno vizą, vertina, ar pareiškėjas atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas, ypatingą dėmesį skiria įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ar ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Vien turėti NT Lietuvoje nereiškia, kad pareiškėjui yra tiesiog išduodama Šengeno viza, pažymi URM.
Vis dėlto nei URM, nei Migracijos departamentas negalėjo atsakyti, kodėl, kaip pažymėjo Didžiasalio seniūnas, „pereinamaisiais“ būstais domisi Migracijos tarnyba.