Kad atrastų šeimininkus, kuriems tai nebūtų pretekstas atsisakyti išnuomoti būstą, moteriai teko patikrinti daugiau nei 30 skelbimų.
Nuomotojai net nesileido į kalbas – su vaikais nepriima
„Pradėjusi buto paiešką skambinau daugybei nuomotojų. Mažoji butų dalis jau buvo išnuomoti, tam tikrais atvejais man netiko datos, nes įsikelti į butą buvo galima tik nuo rudens, tačiau laisvų butų savininkai pirmiausiai klausė, kas gyvens, o išgirdę, kad turiu vaikų, kategoriškai pareikšdavo, kad nuomininkų su vaikais nepriima.
Po kelių neigiamų atsakymų pradėjau stengtis iš karto nenutraukti pokalbio, aiškinti, kad vaikai nėra jau visai maži, kad paišytų sienas ar prikrėstų kitų šunybių. Jie abu jau pradinukai. Tačiau žmonės nesivėlė į diskusiją. Mandagiai atsakydavo, kad tokia nuomos sąlyga. Jie patys net neklausė vaikų amžiaus. Nesulaukė pritarimo ir mano argumentas, kad dar nežinia, kas geriau: jauna pora ar studentai, kurie gyvens triukšmingai ir tikrai gali pridaryti nemalonumų, ar ramus šeimyninis gyvenimas“, - guodėsi pašnekovė.
Buto paieškos jai užtruko apie tris savaites. Turint omenyje, kad buto reikėjo skubiai, tai kainavo nemažai nervų ir laiko.
„Buvau užsibrėžusi tam tikrą pinigų sumą, kurią galiu mokėti, tačiau skambinau teirautis ir dėl šiek tiek brangesnių variantų, kad tik rasčiau vietą, kur gyventi. Jau visiškai apimta nevilties pamačiau naują skelbimą. Paskambinusi išgirdau, kad dėl vaikų šeimininkai nemato jokių problemų, jeigu gyvensime tvarkingai. Mano nuostaba buvo lygiai tokia pati, kaip iš pradžių nustebdavau dėl neigiamo atsakymo.
Pradėdama ieškoti būsto net nenumaniau, kad galiu susidurti su tokia problema, kad trukdžiu ieškant buto taps vaikai. Dabartinis butas taip pat šiek tiek brangesnis nei aš planavau, bet labai juo džiaugiuosi. Nors iš tiesų faktas, kad atrandi butą, kuriame tau leidžia gyventi su vaikais, neturėtų stebinti, nes turėti vaikų visgi yra normalu mūsų visuomenėje“, - svarstė moteris.
Pašnekovei keista, kad jos vaikų nenorėjo įsileisti ne labai brangių ir ištaigingų būstų šeimininkai, o nuomojantys įprastus, nebrangius butus. Mat prieš skambindama moteris buto nuotraukas apžiūrėdavo internete.
„Atsakymas visada būdavo mandagus, neteko išgirsti grubių žodžių, bet pati situacija, sakyčiau, yra grubi, atskleidžianti keistą mūsų visuomenės požiūrį į šeimą ir vaikus. Galima būtų pagalvoti, kad jie baiminosi dėl mano finansinių galimybių mokėti nuomą, tačiau tokiu atveju jie galėjo pasiteirauti, kokia mano darbovietė, finansinė situacija. Deja, jie net nebandė to aiškintis, todėl darau prielaidą, kad nepageidaujami patys vaikai. Dar gerai, kad aš nebuvau gatvėje, turėjau, kur gyventi. O jei jauna mama su vaikais atsidurtų situacijoje, kai neturi, kur eiti?“ - teigė pašnekovė.
Teisininkė: pasenęs mitas, kad vaikas yra neliečiamybės garantas
Jei dažniau pažiūrėtume TV laidas, galbūt suprastume, kodėl nuomotojai tokie atsargūs. Viešoje erdvėje ne kartą buvo aptariama istorija, kai nuomininkai nemoka nei komunalinių mokesčių, nei nuomos, o iškrapštyti juos iš buto labai sudėtinga, kadangi jie turi vaikų, kurių teisę turėti stogą virš galvos užtikrina Lietuvos įstatymai.
Tačiau šeimos teisės ekspertė, advokatė Viktorija Čivilytė patikino, kad teisinės problemos iškeldinti nuomininką su vaikais nėra.
„Užtikrinti savo vaikams gyvenamąjį plotą yra tėvų pareiga, o ne kreditorių, nuomotojų ar dar ko nors. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jeigu jie, pavyzdžiui, turi būsto paskolą ir negali jos išsimokėti, bankas negalės jų iškraustyti, nes jie turi mažų vaikų. Lygiai tas pats tinka ir nuomotojui. Iš tiesų problemos iškraustyti nėra. Jei tėvai neturi, kur padėti savo vaikų, valstybė juos priims į globos namus. Kai tėvai vėl susiras kur gyventi, vaikai bus grąžinti. Aišku, nuomotojai nenori veltis į tokius dalykus, nes tuomet jiems reikia kviesti vaiko teisių apsaugos specialistą ir atlikti daug kitų teisinių veiksmų, tačiau iškraustyti nemokius nuomininkus tikrai įmanoma. Vaikas nėra neliečiamybės garantas.
Lygiai taip pat moterys po skyrybų būna įsitikinusios, kad gali nemokėti būsto paskolos, kuri dalinama sutuoktiniams per pusę. Esą vyras labiau mokus. Tenka joms aiškinti, kad nedarytų tokios kvailystės, nes neteks ne tik būsto, bet ir kuriam laikui vaikų. Žmonės šią situaciją painioja su civiliniame kodekse apibrėžta šeimos turto sąvoka. Į ją įeina ir būstas, kuriame gyvena šeima. Jis gali būti tiek pačios šeimos, tiek nuomojamas. Jei šeima nebegali grąžinti skolų ir prasideda priverstinis išieškojimas, t. y. turtas pradedamas pardavinėti, būstas, kuriame ji gyvena, bus parduotas paskutinis“, - aiškino teisininkė.
Pasak V. Čivilytės, dėl menko teisinio išprusimo, mūsų žmonės turi nepagrįstų baimių, susijusių su nuoma. Pavyzdžiui, jei paprašytume nuomojamo buto savininko leisti mums jame deklaruoti gyvenamąją vietą, nieko nepavyktų. Mat dar nuo sovietinių laikų įsišaknijusi baimė netekti buto. Sovietmečiu taip ir būdavo: jei bute deklaruota močiutė priimdavo pas save nepažįstamą studentę, kuriai leisdavo deklaruoti gyvenamąją vietą, po močiutės mirties butas pereidavo ne giminaičiams, o tai merginai.
„Taigi teisinės problemos, dėl kurios būtų pavojinga priimti nuomininkus su vaikais, nėra, tačiau žmogiškasis aspektas, ko gera, egzistuoja. Triukšmingi studentai, pavyzdžiui, namuose nežaidžia futbolo, nebėgioja ir pan. Aš pati turiu problemų su kaimyne, kuriai trukdo mano keturi vaikai. Jie taip pat nemaži, bet judrūs. Studentams iškviesi vieną ar du kartus policiją ir jie apsiramins, o kaip sudrausminti vaikus? Vaikai neišvengiamai kelia tam tikrą triukšmą. O jei vaikas bus užrašytas į smuiko klasę? Arba šeima nuspręs, kad vaikui reikia išmokti groti pianinu ir atsiveš jį į nuomojamą butą? Kaip šeimininkams reikės bendrauti su kaimynais? Taigi vieniems nepatinka triukšmingi studentai, kitiems nepatinka vaikai“, - svarstė pašnekovė.
Pagal ką šeimininkai renkasi nuomininką ir kiek prašo
Pasak Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, džioji butų paieškų banga būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kadangi tuo metu sukrunta studentai.
Pasiteiravus, ar vasaros pabaigoje dar yra iš ko rinktis, pašnekovas sakė: „Žinoma, rasti butą iki 1 tūkst. Lt dabar yra striuka. Bet, kaip sakoma, dangus priklauso kantriesiems. Paieškojus kelias dienas ar savaitę nereikia tikėtis, kad apskambinę tris skelbimus, rasit butą. Rasti vietą gyventi nėra lengva, nes vienas dalykas, kainos pakilusios ir pasiūlos nėra, o kitas dalykas – savininkai yra išrankūs, kai rinka tokia. Kai ateina penki norintys, na, vyksta ne grožio konkursas, bet nuomotojas renkasi, kam nori nuomoti“.
Eksperto teigimu, nors didžiulė butų paklausa sostinėje būna tarp studentų, jiems rasti būstą taip pat nėra lengva. Kai kurie butų savininkai, nuomodami būstą, nurodo tris griežtus kriterijus: jokių šunų, jokių rūkančių ir jokių studentų.
Pasak „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovo, kainos jau kyla nuo pavasario. Šiuo metu mėnesio nuoma yra brangesnė 5-10 proc. nei prieš metus. Tačiau nuomos kainos yra labai sezoniškos – sausį jos turėtų tiek pat sumažėti.
Nemokamų skelbimų portalo alio.lt atstovo Dainiaus Rutkausko teigimu, suaktyvėjusia rinka naudojasi ir vieną kambarį savo bute nuomojančios pensinio amžiaus moterys – jos taip pat pakelia kainą. Beje, šios šeimininkės dažniausiai ieško tik merginų.
„Jos taip pat naudojasi situacija, kad suvažiuoja studentai. Bobutės nemėgsta tarpininkų ir pačios deda skelbimus į laikraštį. Iš duomenų bazės matau, kad ta pati bobutė kambarį liepą nuomoja už 400 Lt. Tačiau dažniausiai būna, kad jos susipyksta su nuomininkais, nes jie per dažnai naudojasi skalbimo mašina ar naudoja per daug vandens, elektros. Todėl spalio-lapkričio mėnesį ji jau vėl deda skelbimą, bet mažesne kaina“, – sakė D. Rutkauskas.
Dažniausiai pavieniai kambariai nuomojami miegamuosiuose Vilniaus rajonuose. Kambario nuomos kaina prasideda nuo 150 Lt, prie kurių dar skaičiuojamos komunalinės išlaidos arba 400-500 Lt, kai jos jau įskaičiuotos.
Šiuo metu vieno kambario butas, priklausomai nuo rajono ir namo naujumo, pavyzdžiui, Šiaurės miestelyje kainuoja nuo 800 Lt, o Naujininkuose – ir nuo 200 Lt. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad rasti butą iš pirmų rankų yra labai sunku, nes maždaug 90 proc. rinkos valdo tarpininkai.