Nors Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius ketverius metus Aukštaitijos sostinėje gyventojų sumažėjo 8000 ir dabar panevėžiečių suskaičiuojama 88 715, nekilnojamojo turto plėtotojai ryžtasi investuoti į naujos statybos būstus šitaip sukeldami ir butų sovietiniuose daugiabučiuose kainas.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, balandį didžiausias butų kainų augimas fiksuotas Šiauliuose ir Panevėžyje. Čia kainos atitinkamai ūgtelėjo 0,7 ir 0,8 proc. Vidutinė kvadratinio metro kaina Šiauliuose siekė 624 Eur, Panevėžyje – 588 Eur.
Šalies didmiesčiuose – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje pokyčių būta kur kas mažesnių, tačiau gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos keliskart lenkia panevėžietiškas. Sostinėje perkantieji butą už vieną kvadratinį metrą kloja vidutiniškai 1469 Eur, Kaune – 1042 Eur, o uostamiestyje – 1045 Eur.
Per pastaruosius metus butai pabrango visuose penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Panevėžyje ir Kaune metinis kainų augimas siekė net 4,8 proc., Šiauliuose – 3,8 proc., Klaipėdoje – 2,3 proc., o sostinėje per metus butai brango 2,2 proc.
Perkamoji galia menka
Pirmąjį šių metų ketvirtį Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje vyravusį štilį išjudino pavasaris. Preliminariais duomenimis, gegužę Aukštaitijos sostinėje nupirkti 98 butai.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Panevėžys“ biuro vadovo Vitalijaus Lialio teigimu, jau kone pusę metų čia pardavinėjamų butų skaičius stabilus. Šiuo metu ieškantiesiems pastogės daugiabutyje tenka rinktis iš 280 siūlomų.
„Jei atsirastų didesnė pasiūla, nežinia, kaip į tai sureaguotų rinka, bet jau trejus metus Panevėžyje pasiūloje nebuvo daugiau nei 300 butų. O vienu metu parduodamų butų buvo sumažėję net iki 180-ies“, – atkreipė dėmesį V. Lialis.
Anot jo, dauguma, per 90 proc., būstų daugiabučiuose panevėžiečiai nuperka už banko paskolas.
Dar prieš 5-erius metus su būsto paskola buvo nuperkama maždaug trečdalis būstų.
„Vienas bankas jau tikrai pranešė didinsiantis maržą. Jei brangs paskolos, jos koreguos ir rinką. Panevėžyje statistinio pirkėjo pajamos vidutinės ir netgi žemesnės. Net butus buvusiuose bendrabučiuose perka už paskolas. Pirkėjai sunkiai surenka ir pradiniam bankų prašomam 15–20 proc. įnašui. Jei augtų palūkanos, panevėžiečių galimybės nusipirkti būstą gerokai kristų“, – prognozuoja V. Lialis.
Nekilnojamojo turto ekspertas atkreipia dėmesį, kad nedidelė panevėžiečių perkamoji galia diktuoja mažų butų paklausą. Praeitą mėnesį iš 98-ių Panevėžyje sudarytų butų pirkimo–pardavimo sandorių maždaug trečdalis buvo vieno kambario.
Atotrūkis tarp mikrorajonų
Pasak V. Lialio, Panevėžyje jau daug metų lengviausiai parduodami ir kartu brangiausi yra senos statybos būstai didžiausia gyventojų koncentracija pasižyminčiuose Parko, Kniaudiškių bei Pilėnų gatvių mikrorajonuose. „Capital Panevėžys“ vadovas juokauja, kad žinia apie pastarajame kvartale pardavinėjamus butus agentūrų nespėja nė pasiekti.
Populiariausiuose miesto mikrorajonuose senos statybos daugiabutyje būsto kaina gali siekti ir iki 800 Eur už kv. m.
Kone pusantro karto pigiau – 500–600 Eur už kv. m įkainojami butai Marijonų, Žemaičių, taip pat Tulpių gatvių kvartaluose. Aukštomis nekilnojamojo turto kainomis negali pasigirti netgi butų pačiame miesto centre, Vilniaus g., pardavėjai.
Tiesa, pasak V. Lialio, pirkėjų pasirinkimas kartais nenuspėjamas nė patyrusiems nekilnojamojo turto agentams.
Nuomos kainos stulbina
Mažų butų paklausą Panevėžyje, V. Lialio nuomone, didina aukštumas pasiekusios nuomos kainos. Per kelerius metus jos Panevėžyje išaugo keliskart. Kiek 2014-aisiais buvo prašoma litais, tiek pat dabar – eurais.
Ekonominės klasės butai, nuomojami už 150 Eur, išgraibstomi vos pasirodžius skelbimui. Populiariausių – dviejų kambarių butų nuomininkai per mėnesį ploja vidutiniškai 180–220 Eur. Už tiek tokį butą įmanoma išsinuomoti ir Vilniaus miegamajame rajone.
Ilgai neužsibuvo nė skelbimas, kuriame už standartinį trijų kambarių butą Panevėžyje prašyta šio miesto mastais rekordinės 700 Eur sumos. Tiesa, tiek už laikiną pastogę mokėti išgali toli gražu ne statistinis panevėžietis, o dažniausiai atvykusieji į ilgalaikes komandiruotes užsieniečiai, verslininkai ar paklausių profesijų specialistai iš kitų miestų.
Pasak V. Lialio, gera žinia nuomininkams, kad nuo praeitų metų pavasario išaugusios nuomos kainos nustojo augti, tačiau bloga naujiena, jog jos vis dar nekrenta.
„Gyventojų mieste mažėja, tačiau didžioji dalis emigruojančiųjų būstų neparduoda. Kas keisčiausia, juos palieka tuščius, net nenuomoja. Dėl to ir nuomojamų butų pasiūla neauga, o nuomos kainomis Panevėžys jau vejasi Kauną“, – mano nekilnojamojo turto ekspertas.
Tokia situacija, anot jo, naudinga būstų pardavėjams.
„Šiuo metu paskolos įmokos per mėnesį tikrai nesiekia tiek, kiek prašoma už nuomą. Kas surenka pradiniam įnašui, turi patikimesnį darbą, drąsiai ima paskolą butui pirkti“, – sako V. Lialis.
Naujų būstų pasiūla
Gyvenamojo nekilnojamojo turto kainas Panevėžyje reguliuoja ne tik paklausa, bet ir suaktyvėjusios naujų daugiabučių statybos.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Panevėžio skyriaus vadovo Romualdo Paulausko, pastaruoju metu atsiradusi naujos statybos butų pasiūla automatiškai sukėlė ir senų butų kainas.
„Kaip ir Vilniuje, taip ir kituose miestuose senų butų kainas šiek tiek kilsteli naujų butų pasiūla, kuri pastaruoju metu Panevėžyje padidėjusi“, – pažymi R. Paulauskas.
Anot jo, panevėžiečiai už A klasės energinio naudingumo butą su daline apdaila moka po 1000 Eur už kv. m.
Ilgą laiką Aukštaitijos sostinėje pardavinėti butai bene tik viename naujos statybos name Suvalkų gatvėje.
Per pastaruosius metus nekilnojamojo turto plėtotojai šovė aukštyn – naujos statybos butų pasiūla gerokai išaugusi. Tai rodo, kad verslininkai mato, jog juos bus įmanoma parduoti. Ir nepigiai.
Šiuo metu dar tik rekonstruojamame name Laisvės a. butai su vaizdu į Senvagę arba Laisvės a. jau pardavinėjami prašant 1952 Eur už kv. m. Tokiame name 46,46 kv. m apartamentai pirmame aukšte kainuoja 93 tūkst. Eur.
Tuo metu už 290 kv. m namą, statytą 2002-aisiais, beveik pačiame Panevėžio centre prašoma 139 tūkst. Eur.
Visgi individualūs gyvenamieji namai nesudaro konkurencijos butams. Per balandį Aukštaitijos sostinėje parduoti 25 namai, gegužę – vos 20. Nekilnojamojo turto rinka – tarsi savotiškas lakmusas, atspindintis bendras Panevėžio nuotaikas ir kryptį.
„Panevėžio perspektyva nuo pačių žmonių priklauso. Ar piktinsis ir niurzgės, kad čia viskas blogai, ar patys kurs ir statys. Nors ne panevėžietis esu, bet Panevėžio tikrai nenurašau. Nesutikčiau, kad nykstantis miestas. Ir Laisvoji ekonominė zona atsigauna, pramonės įmonės investuoja į didžiulius gamybinius plotus, norvegų fabrikai irgi nesiruošia išsikraustyti. Nėra Panevėžyje taip blogai, kad čia stotų gyvenimas“, – sako R. Paulauskas.