Jei eidami nuo Vilniaus dailės akademijos Vilnelę kirstumėte per Fluxus tiltą, kairėje pamatytumėte pėstiesiems skirtą praėjimą, kuriuo galėtumėte pasiekti Užupio gatvę. Sklypas Užupio g. 24 gana ilgą laiką buvo apleistas, tačiau naujieji savininkai žada jį atgaivinti.
Kaip rašoma iškaboje prie sklypo, čia bus „Užupio Meka(s)“. „Netrukus čia įsikurs dailininkų studijos, galerijos, jaukios užupietiškos parduotuvėlės bei kitos kūrybinės erdvės“, – rašoma joje.
Registrų centro duomenimis, Užupio g. 24 esančius pastatus valdo įmonė „Meno skersvėjis“. Praeityje dalis sklype esančių pastatų priklausė „BNA grupei“, kurios pagrindinis akcininkas yra Artūras Zuokas.
Vėliau pastatai pateko į įmonės „Icor“ rankas, o tada – „Topo grupės“ savininkui Aurelijui Rusteikai. Būtent jam šiandien (per įmones „Delta Investment“ ir „TC Estate“) priklauso „Meno skersvėjis“, valdantis Užupio g. 24.
Praėjimas išliks
Rekonstrukcijos darbai Jono Meko Skersvėjyje prasidėjo gegužę. Kaip nurodoma miesto savivaldybės tinklapyje paskelbtame įmonės „Renova“ parengtame projekte, šioje vietoje iškils 520 kvadratinių metrų naudingo ploto prekybinis pastatas, turėsiantis 13 patalpų ir du butus.
„Istoriniai šaltiniai mini XVIII amžiaus viduryje buvusį dvarelį, valdomą Levakovskių ir Balkevičių. XIX amžiaus posesija priklausė stačiatikių seminarijai. 1813 metais plane posesija pavaizduota neužstatyta. 1863 metais sklype stovėjo vieno aukšto namas, sujungtas, iš trijų mūrinių ir vienos medinės dalies. 1885 metais pagal architekto Polozovo projektą pristatytas dar vienas vienaaukštis mūrinis pastatas.
1901 metais sklype jau stovėjo 3 aukštų mūrinis pastatas, sujungtas su vienaaukščiu korpusu. XX amžiaus pradžioje sklypas priklausė grafui S. Zabielai. Pokario metais per posesija susiformavo pėsčiųjų praėjimas per sklypą iš Užupio gatvės link Vilnelės upės“, – rašoma dokumente.
Ten pat nurodoma, kad sklypo užstatymas nevienalaikis, sudarytas iš kelių atskirų korpusų, susiformavęs XIX a. pabaigoje – XX amžiaus pradžioje.
Projektuojamas užstatymo tankis – 61 proc., kai esamas yra 58 proc. Taip pat pabrėžiama, kad bus išlaikytas praėjimo takas.
„Planuojama renovuoti Jono Meko skersvėjo tako dangą, bei esamus praėjimo laiptus“, – teigiama projekte.
Sklype bus įrengta 13 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurios išvažiavimas numatytas iš Užupio gatvės.
Vieta susitvarkys, bet...
Būtent dėl požeminio parkingo bene daugiausiai pastabų projektui turi Užupio bendruomenės premjeras Sakalas Gorodeckis.
„Norint jį įrengti, statytojas netyčia nugriauna statinius ant viršaus, kuria replikas. Vienas mūsų prieštaravimų buvo tai – buvome prieš požeminio parkingo įrengimą. Jie nori dviejų aukštų, bet ta vieta – visas eismas bus komplikuotas.
Dar dabar pradėtas kurti marketinginis projektas „Užupio Meka(s)“, nori parodyti, kaip čia bus gražu ir gera. Realiai, mes tomis pasakomis netikime, nors, duok Dieve“, – kalbėjo jis.
Bendrai pašnekovas sakė, jog džiaugiasi, kad vieta pradėta tvarkyti.
„Anksčiau tas turtas priklausė su Zuoko šeima siejamoms įmonėms. Tą sklypą marinavo, jis buvo antisanitarinis. Manau Zuokas bandė pakelti turto vertę, sukūrė mitą apie Meko skersvėjį. Smagu, kad mitai gyvuoja“, – dėstė S. Gorodeckis.
Jis dar pastebėjo, kad Užupio g. 24 projektą parengusios įmonės „Renova“ vadovas yra Užupyje nepageidaujamu paskelbtas architektas Alvidas Songaila.
S. Gorodeckis pasakojo, kad iš pradžių su projekto vystytojais buvo nesutarimų, tačiau ilgainiui rastas kompromisas.
„Jie gavo statybos leidimą. Faktas, kad vieta susitvarkys, bet ar ji bus gyva, nežinome“, – apibendrino Užupio bendruomenės premjeras.
Įamžinti nuopelnai
Kaip rašoma „VilniusGo“ tinklapyje, Jono Meko skersvėjo pavadinimas takui suteiktas 2010 metų balandžio 1 dieną.
Taip pat yra įamžintas ir „Fluxus“ meno judėjimo pradininkas Jurgis Mačiūnas. 2007 metais tiltelis jungiantis Dailės akademiją su Sereikiškių parku pavadintas „Fluxus“ vardu.
Jonas Mekas (1922–2019) – žymus lietuvių kilmės avangardinio kino kūrėjas, gyvenęs ir dirbęs Niujorke. 1949 metų pabaigoje iš Vokietijos, kur pateko 1944 metais, buvo nacių suimtas ir laikomas priverstinių darbų stovykloje, vėliau redagavo žurnalą „Žvilgsniai“, 1949 metų pabaigoje su broliu emigravo į JAV, apsistojo Bruklino rajone Niujorke.
„Praėjus dviem savaitėms po atvykimo pasiskolino pinigų, įsigijo 16 mm filmavimo kamerą ir pradėjo fiksuoti savo gyvenimo momentus“, – rašoma tinklapyje.
Gyvendamas Niujorko centre, J. Mekas susidomėjo kaimynystės kino teatruose rodomais avangardiniais filmais ir 1956 metais pradėjo kurti savo filmus. J. Mekas tapo viena iš Amerikos avangardinio filmo vedančių asmenybių, ir dirbo įvairiuose su filmo kuravimu susijusiuose darbuose. J. Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warholas, Allenas Ginsbergas, Yoko Ono, Johnas Lennonas ir Salvadoras Dalí.