Į DELFI kreipėsi skaitytoja Dalia (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri pateko į nepavydėtiną situaciją.
Prieš kelerius metus kartu su šeima ji nepigiai nusipirko dalį namo su sklypu Vilniuje. Per nuosavą sklypo dalį įsirengė atskirą įėjimą į įsigytas patalpas. Po kurio laiko kaimynai sumanė daugiau nei 100 kv. m jiems priklausančios namo dalies registruoti poilsine patalpa ir ją išnuomoti kaip atskirą butą. Tokiam sumanymui Dalios šeima prieštaravo, nes įsigydama patalpas tikėjosi, kad namas ir liks dviejų šeimų namas.
Ji tvirtina, kad kaimynai padarė savo – suklastojo skaitytojos ir jos sutuoktinio parašus, kad šie neva sutinka, jog poilsinė patalpa būtų atskirta, be to, užmūrijo praėjimą į poilsio patalpą iš sau priklausančios namo dalies ir numatė, kad į ją bus patenkama tik per Dalios sklypą.
Galiausiai kaimynai kreipėsi į teismą ir ėmė įrodinėti, kad Dalios šeima neva su visu tuo sutikusi dabar ėmė prieštarauti dėl servituto suteikimo, t. y. kad pro jų sklypą būtų leidžiama patekti į naujas patalpas.
„Kai pradėjome domėtis, paaiškėjo, kad kaimynai dokumentą su suklastotais parašais perdavė matininkui, šis nuskenavo ir pateikė kartu su visu projektu savivaldybei per elektroninę „Info statyba“ sistemą. Nei matininkas, nei kaimynai originalaus dokumento neparodo, ir aiškina, kad jo neišsaugojo. Gavusi prašymą savivaldybė jo pagrindu priėmė sprendimą, o šio pagrindu duomenys apie patalpą buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pareigūnai nemato kaimynų veiksmuose nusikalstamos veikos, neįžvelgia materialios žalos dėl tokio dokumento klastojimo. Be to, negali atlikti parašo ekspertizės iš nuskenuoto dokumento, kai originalo neprašo pateikti jokia instancija. Todėl, pareigūnai neatranda ne tik nusikaltimo sudėties, bet ir kaltinamojo. Taigi, kaimynas šypsodamasis aiškina, jog nubaustas vis tiek nebus, nes niekas neturi originalo“, – pasakojo Dalia.
Ji esą nekartą kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, Registrų centrą, policiją ir prokuratūrą, Statybų inspekciją siekdama išsiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuota poilsio patalpa be jos sutikimo.
„Visos institucijos, nurodė, kad tuo atveju jei nepasirašinėjome minėto sutikimo, turėtume kreiptis į policiją dėl parašų klastojimo. Mes kreipėmės į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas nurodant, kad dėl tokio suklastojimo nėra žalos. Tokį pat sprendimą priėmė ir prokuroras, nurodęs, kad nemato žalos“, – stebėjosi moteris.
Tačiau pašnekovė teigia, jau išleidusi daugiau nei 5 tūkst. Eur, o bylos dėl servituto nagrinėjimas nukeltas į rugsėjį.
Dalia įsitikinusi, kad institucijos tikriausiai veikė pagal galiojančią tvarką ir formaliai galbūt nieko nepažeidė. Tačiau panašias elektroninių paslaugų spragas būtina ištaisyti, kad ateityje nenukentėtų kiti asmenys.
„Norisi šią tikrą istoriją pabaigti veikiau dideliu nusivylimu, nei purslojimu apie institucijų darbą. Tikiu, kad daugelis mūsų neateina į darbą norėdamas kažkam pakenkti – viskas vis iš didelių siekių ir geros valios. Bet juk būtų tiesiog užtekę nors kuriame taške išsaugoti originalų dokumentą ar patvirtintą kopiją, kurią galima ištirti, ir leisti apginti savo teises į turtą – juk dėl tokios spragos ateityje gali nukentėti ir daugiau gyventojų“, – svarstė pašnekovė.
Baksnoja vieni į kitus
Registrų centro atstovas spaudai Andrius Petraitis informavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Tvarkytojas, esą, atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Kartu su prašymu pateikiamų dokumentų tikrumas turi būti patvirtintas statytojo arba jo įgalioto asmens elektroniniu parašu. Statybą leidžiantis dokumentas laikomas galiojančiu, jeigu jo duomenys paskelbti šioje sistemoje.
„Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo nuostatą, savivaldybė viršytų jai suteiktus įgaliojimus, reikalaudama papildomai pateikti dokumentų originalus, jeigu nuskenuoti ir patvirtinti statytojo (užsakovo) arba jo įgalioto asmens elektroniniu parašu dokumentai yra pateikti informacinėje sistemoje „Infostatyba“, – komentavo vedėja.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė paaiškino, kad šiuo atveju, kaip nurodyta įstatyme, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), reikalingas rašytinis pritarimas patalpų paskirties keitimo projektui.
Prašymai dėl SLD gali būti teikiami nuotoliniu būdu. Tokiu atveju prašymai ir jų priedai privalo būti tinkamai pasirašyti, pasirašę asmenys patvirtina dokumentų tikrumą.
„Bendruoju atveju, teikiant prašymą nuotoliniu būdu per „Infostatyba“, popierinė statinio projekto versija viešojo administravimo subjektams neteikiama, teisės aktuose yra nustatyti tik išimtiniai atvejai dėl popierinės statinio projekto versijos pateikimo, kurie jūsų nurodytai situacijai netaikomi“, – aiškino atstovė.
Jos teigimu, projekto originalą turėtų saugoti projektuotojas, todėl galima kreiptis į jį dėl sutikimo originalo (jei toks dokumentas projekte įsegtas). „Esant pagrįstų įtarimų dėl galimo dokumentų klastojimo, asmuo turi kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo“, – komentavo V. Aliukonienė.
Siūlo skųsti institucijų sprendimus
Paprašytas pakomentuoti situaciją, į kurią papuolė DELFI skaitytoja, advokatas Viktoras Lavrinovič atkreipė dėmesį į kelis aspektus. Jo teigimu, pastaruoju metu vis daugiau įvairių dokumentų valstybės institucijoms galima pateikti internetu, naudojant elektroninį parašą. Dėl to gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai kartu su asmenų pateikiamais elektroniniais prašymais kaip priedai gali būti pateikiami ir netikrų (galimai suklastotų) dokumentų kopijos.
„Tačiau tai neturėtų būti priežastimi atsisakyti šios naujovės ar įvesti papildomų reikalavimų. Manyčiau, dabartinė tvarka veikia palyginti sklandžiai – pavyzdžiui, su elektroniniu parašu daugelis dokumentų teikiama teismams, taip pat „Sodrai“, VMI ir kt.“, – svarstė advokatas.
Anot jo, nežinant visų faktinių aplinkybių, vienareikšmiškai vertinti situaciją yra sudėtinga, tačiau veikiausiai valdžios institucijos visus veiksmus atliko taip, kaip numato galiojančios taisyklės.
„Jeigu teikdamas elektroninį prašymą pakeisti patalpų paskirtį kažkas pateikė suklastotą kito asmens sutikimą, tai už tokio suklastoto sutikimo pateikimą atsako elektroninį prašymą pateikęs asmuo.
Tokioje situacijoje klientams rekomenduočiau teismine tvarka skųsti institucijų priimtus sprendimus ir į procesą įtraukti asmenį, kuris el. parašu pasirašė pateiktą prašymą. Jeigu prašymą pateikęs asmuo nepateiks įrodymų, kad su prašymu pateikti dokumentai yra tikri, tuomet teismas turėtų panaikinti institucijų priimtus sprendimus ir atstatyti iki jų priėmimo buvusią padėtį", – komentavo V. Lavrinovič.