Darbo grupės veikloje dalyvauja Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Seimo, paveldosaugos atstovai.
Abu pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Valstybės valdomo Lietuvos pašto teigimu, kovą Kauno ir Klaipėdos miesto bendruomenės, visuomenės bei verslo atstovai pristatė idėjas, kaip pritaikyti Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatus visuomenės reikmėms.
Kaune susibūrusi architektų iniciatyvinė grupė „Paštininkai“ siūlo Kauno centriniame pašto pastate įkurti architektūros muziejų, nes Lietuva, skirtingai nei kitos Europos šalys, tokio muziejaus neturi.
Tuo metu Klaipėdos centrinio pašto pastate Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius mato galimybę įrengti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų. Pasak iniciatyvos autorių, dailės palikimo išsaugojimo Klaipėdos mieste koncepcija ir veiksmų programa suformuota dar 2016 metais, tačiau realių veiksmų iki šiol neatlikta.
Telšių vyskupijos kurijos atstovai mano, kad dalis Klaipėdos pašto dėl išskirtinės jo istorijos ir tinkamos lokacijos Vakarų Lietuvoje galėtų tapti kunigų seminarija, piligrimų ir mokymų centru.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti centrinių paštų pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas įvyko gruodį, tačiau kol kas sandoris nėra baigtas. Gegužės pabaigoje Lietuvos paštas komentavo BNS, kad pardavimo procesas užsitęsė dėl karantino, bet sandoris netrukus turėtų būti baigtas.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.