Gyventojai pasimetę: butų išsivėdinti, kai užkurtas katilas, neįmanoma,o užtarimo iš valstybinių institucijų jie nesulaukia. Pasirodo, kuro katilas ir kaminas ant namo stovi teisėtai.
Su DELFI susisiekė vieno sostinės daugiabučio namo gyventojai. Du senos statybos daugiabučiai namai stovi vienas šalia kito, sujungti - pastatai turi bendrą sieną. Namai skirtingų aukščių, vienas devynaukštis, kitas šešių aukštų.
Kaip pasakojo devynaukšio namo gyventojai, pernai ant kaimyninio žemesnio namo stogo iškilo kaminas, iš kurio kasdien sklinda nemalonus dūmų kvapas. Vėliau paaiškėjo, kad viršutiniame aukšte įrengta kieto kuro krosnelė.
„Kenčiame ne tik nuo dūmų kvapo, bet net pačių dūmų, kurie patenka į butus pravėrus langą. Suvokiame į orą patenkančių degimo produktų žalingą poveikį sveikatai, todėl renkamės sėdėti nesivėdindami. Dažnas vėdinimas būtinas, nes ant buto sienų pradeda rastis pelėsis“ - skundėsi gyventojai.
Nepatenkinti išdygusiu kaminu gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą.
„Šių skundų pagrindu nustatyta savavališka statyba, surašytas reikalavimas nugriauti kaminą“, - teigė namo gyventojai.
Tačiau tuo namo gyventojų bėdos nesibaigė. Vėliau jie sužinojo, kad kaimyninio namo gyventojui visgi pavyko įteisinti kieto kuro krosnelę su kaminu ant stogo papildomam šildymui.
„Mūsų nuomone, Institucijos aiškina keistus dalykus. Informuoja, kad yra techninių reglamentų, kurie suteikia galimybę ant bet kurio ir senos statybos daugiabučio, statyti po kaminą ar net kelis. Mūsų nusiskundimų ir patiriamų nepatogumų dėl savavališkos statybos neužteko... Vadinasi, kamino su krosnele daugiabutyje įteisinimas didelių problemų nesukelia. Manome, kad mūsų situacijoje, nepakankamai atsižvelgta į trečiųjų asmenų interesus ir teises. Nejaugi, brangstant šildymui ant daugiabučių namų pradės kilti kaminai, iš jų virsti dūmai?,“ - klausia daugiabučio gyventojos . Iš susiklosčiusios situacijos suprantame, kad rūkstantis kaminas gali atsirasti ant bet kurio daugiabučio?“, - svarstė vilniečiai.
Gyventojai piktinasi, kad pasirinkę gyventi ramų ir gražų sostinės rajoną yra priversti uostyti iš kaimyno kamino rūkstančius dūmus.
„Gyvename gražiame Vilniaus daugiabučių rajone, su gražiu vaizdu pro langą į parką. O dabar po langais – įteisintas savavališkai sumontuotas kaminas, aplinką teršiantis objektas, kuris gadina ir nervus“, - piktinosi vilnietės.
DELFI gauti komentaro iš kietojo kuro katilo ir kamino savininko nepavyko. Taip pat nepavyko išklausyti minėto namo bendrijos pirmininko nuomonės, nes nėra nurodyti jo kontaktai.
Poveikis sveikatai dar neištirtas
Vilniaus visuomenės sveikatos centro komunikacijų poskyrio vyr. specialistė Lina Grinytė-Jauniškienė aiškino, kad gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus apibrėžia ir jų įgyvendinimo tvarką nustato atskiras statybos techninis reglamentas.
Jame nurodoma, kad privaloma išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, taip pat higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus – kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, netinkamo dūmų šalinimo.
„Nesilaikant šių reikalavimų, gyventojams gali kilti pavojus patirti neigiamas pasekmes sveikatai dėl pro langus, ventiliacines ar kitas pastato angas patenkančių degimo produktų (kietųjų dalelių, suodžių, anglies monoksido). Kietosios dalelės labiausiai veikia viršutinius kvėpavimo takus, gali atsirasti arba paūmėti įvairios viršutinių kvėpavimo takų ligos. Dėl anglies monoksido organizme vystosi deguonies badas“, - teigė specialistė.
Lina Grinytė-Jauniškienė patvirtino, kad pernai kovo mėnesį Vilniaus visuomenės sveikatos centras sulaukė Jeruzalėje esančio daugiabučio gyventojų skundo dėl ant gretimo daugiabučio namo stogo įrengto kamino skleidžiamų dūmų bei jų kvapo. Skundas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administraccijai.
Šių metų sausio 20 g. Visuomenės sveikatos centras sulaukė dar vieno skundo dėl dūmų, patenkančių į butą per ventiliacijos angas. Šis skundas taip pat persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri atsakinga už tai, kad būtų laikomasi statybos techninių dokumentų reikalavimų gyvenamuosiuose pastatuose.
„Nors Vilniaus visuomenės sveikatos centrui pavesta atlikti tyrimus tik dėl gyvenamosios aplinkos veiksnių, bendradarbiaudami su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija suradome galimybes organizuoti tyrimus dėl šio konkretaus atvejo. Visgi kol kas gyvenamosios aplinkos oro tyrimų atlikti nepavyko, nes įrengtas kietojo kuro įrenginys nėra kūrenamas nuolat. Nuvykus atlikti tyrimo dūmai pro kaminą nerūko“, - sakė pašnekovė.
Savivaldybė: kaminai ant daugiabučių kilti gali
Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė teigė, kad laikantis statybos techninių reglamentų visuose 1-5 aukštų daugiabuičuose visuose aukštuose ir aukštesniuose nei 5 aušktų daugiabučių viršutiniuose aukštuose gali būti įrengiami kietojo kuro uždarojo ir atvirojo deginimo krosnys, židiniai ir viryklės.
Pagal statybos techninį reglamentą įrengiant tokias konstrukcijas reikalingas rašytinis valstybės tarnautojo pritarimas.
Jei asmeniui yra pateikti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, jis turi teisę parengti projektinę dokumentaciją vėliau ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Savivaldybė minėtam katilo su kaminu savininko projektui pritarimą išdavė pernai rugpjūčio 16 d.
Kaip teigė S. Trinkūnaitė-Rimkienė, gyventojas dėl savavališkų statybų buvo nubaustas du kartus ir baudas sumokėjo. Vėliau parengęs projektą kamino įrengimą įteisino.
Inspekcija siūlo kreiptis į teismą
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pabrėžia, kad paprastesnis būdas darbus atlikti teisėtai nei atlikus įteisinti.
Inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė teigė, kad pagal statybos reikalavimus krosnelės daugiabučiuose turi būti išdėstytos ir suprojektuotos taip, kad nesukeltų gaisro, sprogimo ir apsinuodijimo pavojaus ar kitokio neigiamo poveikio.
„Koks reikalingas projektas ir ar privalomas statybą leidžiantis dokumentas, priklauso nuo to, kokioje vietovėje yra namas, kokie statybos darbai bus atliekami įrengiant kietojo kuro krosnį ir jos naudojimui būtiną dūmtraukį“, - teigė ji.
Kaip aiškino specialistė, paprastąjį remontą galimą vykdyti be projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Kapitaliniam remontui priskiriamus darbus, kai pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos, nuo šių metų pradžios galima atlikti tik parengus projektą, tačiau statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
„Tačiau abiem atvejais atliekant daugiabučio remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda reikalingas rašytinis pritarimas paprastojo ar kapitalinio remonto projektui“, - kalbėjo specialistė.
Taip pat V. Aliukonienė priminė, kad tuo atveju, kai pertvarkomi daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, reikalingas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.
Kaip aiškino inspekcijos atstovė, pagal statybos įstatymą savavališkai atlikęs statybos darbus gyventojas gali įteisinti jau po fakto. Tam reikia parengti projektą, sumokėti įmoką už savališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
V. Aliukonienė patvirtino, kad inspekcijos atstovai, gavę pernai vasario mėnesį šalia esančio namo gyventojų skundą, apsilankė name, ant kurio stogo iškilęs kaminas.
„Inspekcijos specialistams patikrinus skunde nurodytus faktus vietoje, buvo nustatyta savavališka statyba ir surašytas savavališkas statybos aktas“, - konstatavo ji. Taip pat buvo kreiptasi į priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, kuri patvirtino, kad įrengta krosnelė atitinka teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimus. Skundas taip pat buvo persiųstas Visuomenės sveikatos centrui.
Rugsėjo 20 d. kuro katilą ir kaminą įsirengęs namo gyventojas inspekcijai pateikė parengtą paprastojo remonto projektą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rugpjūčio 16 d. išduotą rašytinį pritarimą šiam projektui.
Inspekcijos atstovė nurodė, kad dėl galimai pažeistų jų teisių gyventojai gali kreiptis į teismą.