Matuojasi lyderio marškinėlius
Panevėžį ir jo apskrities miestus galima vadinti Lietuvos renovacijos sostine. Taip juokavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistas Gražvydas Gaidamavičius, dirbantis šiame krašte daugiau nei dešimt metų. Iš visų kalbintų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – atstovų jis optimistiškiausiai vertino padėtį.
Panevėžio apskričiai teko apie 35 proc. visų investicijų, skirtų daugiabučių modernizavimui. Gyventojų bendrijos sugebėjo pasinaudoti visų iki šiol vykdytų programų lėšomis.
Vien tik Panevėžyje yra 826 daugiabučiai namai. Kiek iš jų renovuota, specialistas negalėjo pasakyti. „Kas gali šiandien apibrėžti, kokį namą laikyti atnaujintu, o kokį - ne? Vieni tvarkė šilumos mazgus, kiti tik stogą, dar kiti – duris ir langus. Apšiltintų turime 40 namų“, – skaičiavo G. Gaidamavičius.
Didžiausias skausmas dabar gelia 48 miesto daugiabučių gyventojų galvas. Pastatų atnaujinimo tvarkos ir sąlygų pasikeitimas juos užklupo pusiaukelėje. Parengė visus reikalingus projektus, išrinko būsimus darbų vykdytojus, tačiau įšokti į staiga kryptį pakeitusį vežimą nespėjo.
Bankai, reaguodami į pusmetį trunkančius valdžios apmąstymus, kiek valstybė gali prisidėti, nutarė pristabdyti finansavimą. Jiems neužtenka ir garantijų, kad paskola bus grąžinta. Garantijas tokioms paskoloms teikia valstybės įmonė „Būsto paskolų draudimas“. Bendrijos negali pradėti darbų, nors renovacijai tinkamas sezonas sparčiai ritasi link pabaigos.
Pasak G. Gaidamavičiaus, Panevėžio savivaldybė nuolat teikia informacinę paramą bendrijoms, konsultuoja ir informuoja, kaip rengti projektus, rekomenduoja konsultantus. „Geriausia daugiabučių namų atnaujinimo reklama – jau sutvarkyti namai. Gyventojai įsitikina, kad niekas nenukentėjo dėl finansinių įsipareigojimų bankams, nieko iš buto neišmetė. Žmonės vieni per kitus susižino, kaip vyksta renovacijos procesas, kiek kas moka už šildymą žiemą“, – pasakojo agentūros specialistas.
Kai kuriuose apšiltintuose namuose per metus šildymui 1 kv. m suvartojama tik 50 KWh energijos, t. y. 3-4 kartus mažiau nei iki pastato atnaujinimo.
Palyginti geri renovacijos rezultatai Panevėžyje, pasak G. Gaidamavičiaus, pasiekti dėl to, kad beveik visų butų savininkai yra sukūrę bendrijas. Pastato modernizavimo projekto parengimas Panevėžyje kainuoja pigiausiai – apie 6 tūkst. litų. Jei namas apšiltinamas, tvarkomas stogas, keičiamos lauko durys ir langai – 1 kv. m renovacijos kaina – 300 litų. Šilumos mazgo atnaujinimas renovacijos kaštus padidina, tačiau kol kas pastarosioms išlaidoms valstybė kompensacijų nėra numačiusi.
Ruošia namų darbus
Pavydžiomis akimis į Panevėžį žiūrintis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis apgailestavo, kad pagal investicijų apimtis į daugiabučių namų atnaujinimą laikinoji sostinė atrodo prastai. Visų Lietuvos miestų stambiaplokščiai namai, net palyginti su Lenkijos, yra apverktinos būklės. Dešimt metų Lietuvos energetikos institute dirbęs specialistas įsitikinęs, kad per trisdešimt metų namai susidėvi natūraliai. Tuo tarpu per paskutinius dvidešimt metų niekas jų dorai neprižiūrėjo.
„Namas yra gyva sistema. Kažkodėl mes suprantame, kad reikia nuolat kažką atnaujinti automobilyje, bet apie namus taip negalvojame. Jie pamažu dėvisi, o žmonės nesuvokia, kad yra ne tik savo buto, bet viso namo šeimininkai. Savivaldybė neateis ir jo nerenovuos“, – stebėjosi R. Gatautis.
Jis taip pat neranda atsakymo į klausimą – kodėl per visus tuos metus, kuomet daugiabučiai buvo privatizuoti, niekas nekaupė specialaus fondo jų atnaujinimui, nors buvo žinoma, kad tai teks daryti.
Bendrijos Kaune kuriasi vangiai, o samdomos daugiabučių namų administravimo kompanijos specialių fondų kaupimu irgi nebuvo ir nėra suinteresuotos. R. Gataučio teigimu, kai administratorių samdo gyventojų bendrija, atsiranda visiškai kitokie santykiai. Administratorius ima teikti paslaugas konkrečiai bendrijai, labiau stengias, tampa labiau atskaitingas ir už namo priežiūrą, ir už surenkamas lėšas.
Kaune yra apie pusantro tūkstančio daugiabučių, kuriuos reikėtų atnaujinti. Kai kuriuose jų padėtis tragiška. Per metus 1 kv. m buto šildymui sunaudojama iki 800 KWh energijos. Kiekvieną namą reikia įvertinti atskirai, nes kartais šalia vienas kito esantys ir, regis, panašiu metu statyti pastatai yra labai skirtingos būklės. Šiltinimo bei kitų modernizavimo darbų reikia ir seniesiems Kauno namams, statytiems tarpukario laikotarpiu, vadinamiems smetoniškais. Kadangi tų butų lubos aukštos, šildyti tenka didesnę erdvę.
R. Gatautis mano, kad beprasmiška šiltinti, švelniai tariant, griūvantį namą. Vien tik šiltesni kailinukai jam nepadėtų. Kauno politikus jis stengiasi įtikinti, kad namus reikėtų suremontuoti kompleksiškai – sutvarkyti inžinerinius tinklus, vandentiekį, šilumos mazgus ir tik po to šiltinti.
„Pirmiausia mes turime pasidaryti namų darbus, įvertinti padėtį ir pasitvirtinti nuoseklų planą, kad namų renovacija vyktų drauge su bendrų miesto tinklų inžinerinės sistemos atnaujinimu. Renovacija prasminga, kai ji daroma nuosekliai ir ištisais kvartalais“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Tačiau jis pastebi tam tikrą politikų abejingumą šiuo klausimu. Tokio projekto įgyvendinimas užsitęstų keletą metų, bet deja, miesto vadovai ir politikai keičiasi dažniau. Taip toli jie nežiūri.
Specialistas spėja, kad rimtesni daugiabučių renovacijos darbai Kaune galėtų prasidėti tik kitų metų pavasarį. Per žiemą bus rengiami tipiniai daugiabučių renovavimo projektai. „Mano tikslas – pastatyti renovacijos traukinį ant bėgių. Kiek bus skiriama paramos iš valstybės, tiek turės užtekti. Svarbu, kad procesas tvarkingai judėtų pirmyn“, – sakė R. Gatautis.
Savivaldybė neturi galimybės skirti lėšų namų atnaujinimui, tačiau gali ir turi imtis informacinio rėmėjo bei koordinatoriaus vaidmens. Pareigūnas viliasi, kad ir daugiabučių gyventojus pavyks motyvuoti, kad šie kurtų bendrijas, rengtų projektus, savo ruožtu irgi imtųsi iniciatyvos.
Kai sugrius, valdžia sutvarkys
Klaipėdoje yra 2 tūkst. daugiabučių namų ir tik 300 gyventojų bendrijų. Renovuoti reikėtų apie 60 proc. visų daugiabučių. Visiškai sutvarkyti kol kas tėra tik 3-4 namai.
Klaipėdos savivaldybės butų ūkio ir energetikos skyriaus viršininkas Algis Gaižutis irgi apgailestavo, kad butų savininkai menkai rūpinasi bendra savo nuosavybe. Pastaraisiais metais valstybės paramos kreipdavosi po keliolika bendrijų per metus. Žmonės remontavo tas namo vietas, kurios buvo labiausiai pasenusios – kas šilumos mazgus, kas duris ir langus, kas stogus bei sienas. Šiuo metu renovacijos projektus mieste yra pasiruošusios 14 bendrijų, bet sustojus kreditavimui iš bankų, darbų nepradeda.
Nedidelio, 1933 m. statyto 6 butų namo Klaipėdos senamiestyje gyventojų bendrijos pirmininkas Vladislavas Vetto pasakojo, kad projektų rengimui ir įvairių dokumentų tvarkymui bendrija jau išleido apie 20 tūkstančių litų. Bet toliau nieko negali daryti, nes bankai arba nesuteikia kreditų, arba sutinka skolinti už drastiškai dideles 11 proc. metines palūkanas.
„Niekam čia tos renovacijos nereikia. Niekas nieko dorai ir negali paaiškinti. Net ir Būsto bei urbanistinės plėtros agentūros specialistai patys nežino ir gūžčioja pečiais, kai klausiam, ar gausime žadėtą 50 proc. kompensaciją. Kai pradėjom rengti projektus, mums tiek pažadėjo. Dabar pažadus keičia. Už 1 kv. m gausime 250 litų kompensaciją. Bet kas žino, ką rasime pradėję renovuoti tokį seną namą ir kiek tam reikės pinigų“, – piktinosi klaipėdietis.
Beje, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojai „Statybą ir architektūrą“ taip pat įtikinėjo, kad bankai teikia kreditus bendrijoms namų renovacijai.
Uostamiesčio savivaldybės specialistas A. Gaižutis neslėpė, kad miesto valdžia daugiabučių renovacijai neskirs lėšų. Tikslindama ir mažindama biudžetą, savivaldybė nubraukė net ir tas išlaidas, kurios buvo šiais metais numatytos. Vieno tipinio daugiabučio kompleksinė renovacija kainuoja apie 1,5 mln. litų.
Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnas mano, kad pati pastatų atnaujinimo sistema yra ydinga. Gyventojams labai sunku ne tik susikurti bendrijas, bet ir vėliau jose priimti sprendimus. Tai užtrunka daug laiko. Jo manymu, valstybė renovacijai pati galėtų kurti fondą iš lėšų, gautų panaikinus PVM mokesčio lengvatą už šilumos energiją. Žmonės tuos pinigus sumokėtų ir vėliau tikrai nepyktų, jei už juos būtų tvarkomi jų namai.
„Suprantu, jog tai politinis sprendimas, kurį turėtų priimti politikai Vilniuje. Bet kartu ir matau, kad tikėtis renovuoti senus namus vien tik gyventojų rankomis bei pinigais neverta“, – sakė A. Gaižutis.
Labai daug žmonių vis dar tiki, kad kai namas sugrius – valdžia ateis ir sutvarkys.
Nusiplovė rankas
Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktorius Justinas Kulakauskas mano, kad Lietuvos valdžia, tik atgavus nepriklausomybę, žmones apgavo. Gyventojams buvo išdalinti investiciniai čekiai, už kuriuos jie, pirkdami turimą būstą, nusipirko ir galvos skausmą. Pirko neturtingiausi, kurie gyveno tuo metu buvusiuose valdiškuose namuose. Gudresni, turtingesni ir apsukresni savo čekius investavo ne į senus, greitai irti imsiančius namus, bet į įmonių akcijas. Įvyko socialinė atskirtis. „Įkišo žmonėms namus kartu su butais, ir žinokitės. Valdžia rankas nusiplovė“, – piktinosi „Vilniaus plano“ vadovas.
Dabar, mažindama ir taip menką buvusią paramą renovacijai, valdžia dar kartą apgauna neturtingiausius.
„Tais laikais, kai tie namai buvo statyti, buvo visai kitos technologijos, visai kiti statybiniai reikalavimai, kitas požiūris į energijos suvartojimą. Ji beveik nieko nekainavo ir niekam nekilo mintis ją taupyti“, – pastebėjo J. Kulakauskas. Jo nuomone, senų daugiabučių namų modernizavimas neturėtų gulti tik ant gyventojų pečių.
Vilniuje daugiabučių renovacija buvo numatyta ruošiant 2000-2011 m. miesto plėtros strateginį planą. Juo vadovaujantis atlikti namų energetiniai auditai, paruošti tipiniai renovacijos projektai. Savivaldybė savo namų darbus atliko. Tačiau renovacijos tempai sostinėje dėl to netapo spartesni.
