Neranda rangovų
Jau dabar Šiaulių mieste prie beveik 18-os daugiabučių galėjo stovėti renovacijos pastoliai. Tiek daugiabučių atrinkta pirmajame renovacijos, kurią kuruoja Aplinkos ministerija, etape. Tačiau iki šiol nėra darbininkų, kurie galėtų šiuos darbus atlikti. Skelbti du viešieji rangos darbų konkursai neįvyko, šiuo metu paskelbtas trečiasis.
„Buvo du kartus skelbti rangos darbų konkursai per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), bet konkursai neįvyko. Tikslių priežasčių nežinome, negauta kvalifikacijas atitinkančių tiekėjų pasiūlymų. Tai gali reikšti daug ką – netiko kaina, kiti kvalifikaciniai reikalavimai. Pagal įstatymą skelbiame konkursą per kitą viešųjų pirkimų sistemą, bet procesai užstrigę“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė viešuosius pirkimus vykdančios Šiaulių regiono plėtros agentūros (ŠRPA) direktorė Jolita Butkutė.
Pasyviai dalyvauja procese
Pasak jos, jeigu pirkimai būtų įvykę pirmajame konkurse, jau dabar būtų pasirašytos rangos darbų sutartys su statybų bendrovėmis ir procesai vyktų toliau. Tačiau pirkimai neįvyko ir situacija yra kokia yra. Šiaulių vicemero Juro Andriukaičio, kuris jau anksčiau ragino šiauliečius pasinaudoti renovacijos teikiama nauda, nuomone, problema dėl statybų bendrovių yra, tačiau ir patys gyventojai nėra linkę naudotis valstybės teikiamomis nuolaidomis.
„Visoje šalyje CPO sistemoje yra registruota per pusę šimto statybų bendrovių, keturios yra „šiaulietiškos“. Ministerija ragina bendroves registruotis sistemoje ir dalyvauti pirkimuose. Tačiau ir gyventojai nėra aktyvūs. Galbūt buvo sukelti per dideli lūkesčiai, žmonės tikėjosi dar didesnių nuolaidų. Valstybė kompensuoja iki 40 proc. sumos. Mano žiniomis, Lenkijoje žmonės rinkosi renovuoti savo būstus gaudami tik iki 11 proc. paramos“, - teigė J. Andriukaitis.
Agituoja žmones
Kiek anksčiau tiek spaudos konferencijoje, tiek komentuodamas dienraščiui „Šiaulių naujienos“ J. Andriukaitis vis pabrėžė renovacijos teikiamą naudą – pakilusią būsto vertę. „Žmonės po renovacijos mokės galbūt tą pačią sumą už šildymą, tačiau būsto vertė bus pakilusi. Iki tol jie galbūt gyveno bute, kuris nebuvo energetiškai efektyvus. Žmonės turėtų tai suprasti. Tokios didelės valstybės paramos ateityje galbūt nebebus“, - ragino J. Andriukaitis.
Techninių projektų parengimą ir pirkimų administravimą įprastai vykdo savivaldybės kartu su daugiabučių administratoriais. Pasak J. Andriukaičio, taip daroma, kad gyventojams būtų paprasčiau. Bet vicemero žiniomis, apie 40 daugiabučių Šiauliuose atsisakė valdiškų paslaugų ir renovuoti savo būstus ėmėsi savo jėgomis.
Renovacija dėl renovacijos
Kai kurių Šiaulių miesto politikų nuomone, įgyvendinant renovaciją tik išleidžiami pinigai projektavimui, bet realių darbų gali ir nebūti. „Problema tokia, kad paskelbus rangos darbų konkursus nustatytomis kainomis nesutiko dirbti nė vienas statybininkas. Tik pilna pagyrų, kaip bus gerai, bet darbai nevyksta. Tai ir kyla klausimas – ar šis reikalas sustos šioje fazėje? Panašu, kad bus tik išleisti pinigai už projektus, bet nieko nebus padaryta“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino kalbinti Šiaulių miesto tarybos nariai.
Už daugiabučių renovaciją visos šalies mastu atsakingi būtent Šiaulių politikai – aplinkos ministras Valentinas Mazuronis į LR Seimą kandidatavo Šiauliuose, jo pavaduotoja Daiva Matonienė – buvusi Šiaulių miesto mero pavaduotoja, o VšĮ Būsto energijos taupymo agentūroje (BETA), kuri įgyvendina antrąjį daugiabučių renovacijos etapą, specialistu įdarbintas buvęs Šiaulių meras, dabar miesto Tarybos narys Genadijus Mikšys.
Atbaido kainos
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ kalbintas Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos (ŠAMDNSBA) prezidentas Liudas Ramanauskas teigė, kad gyventojus nuo renovacijos atbaido didžiulės kainos, taip pat kyla klausimas – kas užsiims darbais, jeigu ženkliai trūksta statybininkų.
„Žmonės moka skaičiuoti. Kainos yra žymiai užkeltos, kai už kvadratinį metrą buvo paskaičiuota iki 400 litų, o dabar nurodoma suma iki 600 litų. Arba balkono sutvarkymui prašo 6 tūkst. litų, o realu darbus atlikti už 2-3 tūkst. litų. Žinoma, už dyką niekas neduos, bet žmonės renkasi patys susitaupyti ir iš savo lėšų darbus atlikti“, - teigė L. Ramanauskas.
Pasak jo, trūksta ir darbininkų, kurie galėtų renovuoti daugiabučius. „Geri statybininkai išvažiavę į užsienį, Šiauliuose likusios vos kelios bendrovės. Darbo bus dešimčiai metų, čia per plačiai užgriebta“, - mano L. Ramanauskas.
Pašnekovas įvardijo bent dvi Šiauliuose veikiančias statybų bendroves. Redakcijos žiniomis, viena iš jų yra pasirinkta kaip subrangovas įgyvendinti Šiaulių menų inkubatoriaus statybas. Tad tikrai kyla pagrįsta abejonė, net jei nemažai šiauliečių sutiks renovuoti savo būstus, ar bus kam atlikti darbus.
Nusiteikę optimistiškai
Patys renovacijos proceso vykdytojai yra nusiteikę optimistiškai. Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kad statybų bendrovių susidomėjimo netrūksta. Šiuo metu pasirašytų sutarčių dėl daugiau kaip 450 daugiabučių atnaujinimo įgyvendinime dalyvauja apie 100 rangos bendrovių, nurodoma pranešime. Didžioji dalis bendrovių įgyvendina po 1–5 projektus, apie 10 bendrovių – po 5–10 projektų, likusios – iki 20 ir daugiau. Daugiabučių programos lyderės – tiek didžiosios šalies statybų rinkos dalyvės, tiek ir mažesnės regionų bendrovės.
„Turimi duomenys leidžia teigti, jog šalies statybų bendrovės aktyviai įsitraukia į renovacijos programą. Kartu tai paneigia kai kurių statybinių bendrovių teiginius apie numatytas per mažas rangos darbų kainas ar sudėtingą statybos darbų įgyvendinimą dėl nuolatinės komunikacijos su gyventojais“, – pranešime cituojama aplinkos viceministrė D. Matonienė.
Pranešime nurodoma, kad pagyvėjimo tikimasi liepos mėnesį, kai bus atnaujintas CPO katalogas. „Natūralu, jog sparčiai augant renovacijos apimtims CPO kataloge esančioms 60 rangos bendrovių pajėgumų neužtenka. Situacija gali keistis liepos mėnesį, kai planuojama paleisti naująjį CPO katalogą”, – tvirtino BETA direktorius Valius Serbenta.
Šiauliuose yra nemažai renovuotinų namų, tačiau iki šiol realūs darbai net neprasidėjo.