Antradienį paviešintuose LB siūlymuose norima prieš sudarant būsto paskolos sutartį įpareigoti kredito davėją pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas – galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba kartu su palūkanų normų svyravimo draudimo bent 5 metų produktu pagrįsta kaina.
Taip pat LB ragina sukurti viešai prieinamą nepriklausomą ir išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę ir skelbti būsto paskolų maržų bei palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti nepriklausomą interaktyvią priemonę kliento ir rinkos būsto paskolų sąlygų palyginimui.
LB siūlo įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus, būsto paskolų gavėjus, apie jiems palankiais alternatyvias kredito davėjo siūlomas sąlygas, pavyzdžiui, palūkanų maržos dydį.
Dar norima įpareigoti nustatyti, kad refinansavimo išlaidų sumą gali finansuoti paskolą refinansuojantis kredito davėjas, suteikdamas galimybę paskolos gavėjui refinansavimo išlaidų sumą išsimokėti dalimis, įtraukiant ją į bendrą kredito kainą.
LB taip pat siūlo riboti nepagrįstas išlaidas, keičiant sutarties sąlygas, ir nustatyti rekomendaciją, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos maržą, negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.
Lietuvoje, remiantis LB duomenimis, dominuoja kintamos palūkanų normos. Tokių yra apie 90 proc. nuo visų paskolų. Pasirinkti būsto paskolą su fiksuota palūkanų norma visam sutarties laikotarpiui, pavyzdžiui, maksimaliam 30 metų terminui, gali būti sunku ar net neįmanoma, nes Lietuvoje kredito davėjai dažniausiai nesiūlo palūkanų fiksavimo tokiam ilgam laikotarpiui.
Paskolų refinansavimas taip pat nepopuliarus, nors neretai leistų sutaupyti.
„Jei tokius atvejus galime skaičiuoti ne ant rankos pirštų, tai keliomis dešimtimis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot jo, fiksuotų palūkanų būsto paskolų Lietuvoje iš esmės neteikiama.
„Kai 2022 m. euro zonoje tokių naujų paskolų buvo išduodama 82 proc., Lietuvoje – 4 proc. Visose Baltijos šalyse labai panaši situacija“, – pažymi LB valdybos pirmininkas.
Jeigu fiksuotų palūkanų paskolų išdavimas euro zonoje per pastaruosius 20 metų augo, Lietuvoje buvo priešingos tendencijos.
„Pagrindinė priežastis – struktūriniai pokyčiai mūsų bankų sistemoje. <...> Keli bankai pasitraukė iš rinkos, jie teikė daugiau fiksuotų palūkanų paskolų instrumentų“, – aiškina G. Šimkus.
Be kita ko, fiksuotų palūkanų normų kaina Lietuvoje – tarp didžiausių euro zonoje.
„Tai nišinis produktas, kuriuo naudojasi retas. Todėl nenuostabu, kad jo ir kaina yra didesnė“, – sako jis.
Palyginus fiksuotų ir kintamų palūkanų normų kainas Lietuvoje, nuo 2015 m. vidutiniškai jų skirtumas siekė 0,7 proc., kai euro zonoje – 0,2 proc.
„Manome, kad tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl fiksuotų palūkanų normų paskolos nėra populiarios arba sunkiau prieinamos Lietuvoje“, – teigia LB pirmininkas.
Anot LB, palūkanų fiksavimas vartotojui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl paskolos įmokų dydžio konkrečiam kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5 ar 10 m. ar net visam kredito laikotarpiui.
Tačiau LB atkreipia dėmesį, kad tiek fiksuotosios, tiek kintamosios palūkanos turi savo privalumų ir trūkumų.
„Palūkanų normų fiksavimas turi savo kainą, kuri yra įtraukiama į fiksuotųjų palūkanų paskolos kainą. Remiantis euro zonos 2012–2023 m. duomenimis, negalima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri kredito palūkanų normų rūšis – fiksuotosios ar kintamosios palūkanų normos – paskolos gavėjui yra finansiškai naudingesnės. Tai priklauso nuo to, kuriuo metu palūkanų norma fiksuojama ir kaip paskolos laikotarpiu keičiasi pinigų kaina, arba tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR.
Analizė parodė, kad fiksuotųjų palūkanų kaina Lietuvoje yra viena aukščiausių didžiausių euro zonoje – naujoms paskoloms 2022 m. ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu. didesnė už euro zonos vidurkį, o bankai nėra linkę aktyviai siūlyti paskolas paskolų fiksuotosiomis palūkanomis“, – teigia LB.
LB duomenimis, Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, paskolų refinansavimas gali būti naudingas vartotojams.
Paskolų refinansavimas – tai kredito įstaigų suteikiama finansinė paslauga, kai esami klientų finansiniai įsipareigojimai yra padengiami naujos paskolos lėšomis. Kitaip tariant, tai nauja paskola skoloms grąžinti, kai žmogus, turėdamas vieną ar kelias paskolas, gauna naują paskolą žymiai geresnėmis sąlygomis, ir ją naudoja grąžinti turimiems įsiskolinimams.
Anot LB, tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės. Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.
LB atliktos vartotojų ir kredito davėjų apklausos duomenimis, tarp kaip namų ūkių sprendimą paskolos nerefinansuoti nulemiančius veiksnius apibendrintai galima įvardinti su refinansavimo procesu siejamas išlaidas, proceso sudėtingumą, bei ir rinkos sąlygas.
Kaip sako G. Šimkus, paskolų palūkanų maržą galima sumažinti, imant naują kreditą kitame banke arba persitariant su tuo pačiu kredito gavėju, kuris jau yra išdavęs paskolą.
„Refinansuoti galima ne tik kitoje kredito įstaigoje, bet ir toje pačioje įstaigoje, kuri yra išdavusi paskolą”, – atkreipia dėmesį G. Šimkus.
Kaip pažymi LB, marža gali mažėti dėl įvairių veiksnių. Pirmiausia rinkos tendencijų, pavyzdžiui, nuo pakilimo 2020 m. gegužės stebimas maržų sumažėjimas visoje rinkoje – jos vidutiniškai sumažėjo 0,55 proc. p. Taip pat maržą galima susimažinti dėl konkrečios paskolos sumažėjusios rizikos, pvz., dėl mažesnės paskolos sumos.
LB vertina, kad refinansavimas dažnu atveju atsipirktų, jei palūkanų marža sumažėtų 0,2-0,4 proc. p., t. y. jeigu naudos ir sąnaudos skirtumas yra bent 1000 Eur.
LB kviečia suinteresuotąsias šalis iki birželio 12 d. išsakyti savo nuomonę dėl nustatytų probleminių aspektų ir LB pasiūlymų.
LB valdybos pirmininkas mano, kad realius pokyčius būsto paskolų palūkanų normų fiksavimo ir refinansavimo srityje galima matyti jau šiemet. Pasak jo, jeigu teisės aktai būtų priimti rudenį, tai procesas galėtų įvykti pakankamai greitai.
„Manau, kad realius pokyčius galima pamatyti jau ir šiais metais. Jeigu kalbame apie viešosios konsultacijos pabaigą birželio mėnesį, rezultatų paskelbimą ir jeigu atitinkamai būtų priimti teisės aktų pakeitimai rudenį, tai kai kalba eina apie alternatyvų pasiūlymą privalomą, tai yra pakankamai greiti dalykai”, – antradienį Lietuvos banke teigė G. Šimkus.
„Nenorėčiau jų (siūlymų – ELTA) nuvertinti, net jeigu tai yra greitai padaroma. Tai yra mūsų galva labai svarbūs dalykai, nes kaip minėjome, mūsų vertinimu, rinka pati natūraliai nebeišsprendžia fiksuotų palūkanų normų būsto paskolos pasiūlos problemos”, – pažymėjo jis.