Neparduotus butus vieninteliame pastatytame komplekso korpuse perėmusi bendrovė „Sostinės parkas“ subūrė daugiabučio gyventojus ir siekia susigrąžinti 3,7 aro sklypo dalį, kurią neva neteisėtai užėmė nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Merko būstas“. Pastaroji tvirtina teisę į žemės nuomą įsigijusi iš bankroto administratoriaus.
2009 metais bankrutavusi prabangių butų projektą „Strazdelio namai“ sostinės A. Strazdelio ir Šv. Dvasios gatvių sankirtoje plėtojusi įmonė Leidybos centras planavo rekonstruoti trijų pastatų kompleksą ir jame įrengti 103 butus. Tuomet skelbta, kad komplekso uždarame kieme bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė ir sodas gyventojams. Po kiemu planuota įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje turėjo būti specialūs liftai, kad transportas būtų statomos dviem aukštais.
Iki bankroto 2009-aisiais bendrovė rekonstravo tik vieną komplekso korpusą, kuriame įrengė 28 butus. Požeminę automobilių stovėjimo aikštelę planuota įrengti kituose projekto plėtros etapuose.
2014 metais likusius nerekonstruotus pastatus bei jų eksploatavimui priskirto valstybinio sklypo dalies nuomos teisę varžytinėse įsigijo „Merko būstui“ priklausanti bendrovė „Timana“, kuri teritorijoje planuoja plėtrą. O šių metų pradžioje bendrovė „Sostinės parkas“ iš žlugusio banko „Snoras“ reikalavimus įsigijusios bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ įsigijo 13 neparduotų butų ir 3 komercines patalpas rekonstruotame komplekse. Jos atstovai tvirtina pastebėję, jog „Timana“ valdo per didelę sklypo dalį.
Įtaria, kad atidavė dalį sklypo
Pasak vienintelio „Leidybos centro“ pastatyto daugiabučio bendrijos „Strazdelio namai“ interesams atstovaujančio kontoros „Trinity“ advokato Deivio Valiulio, neparduotus butus įsigijusi bendrovė pastebėjo, jog buvęs bendrijos pirmininkas sutiko perduoti daugiabučiui priklausančią sklypo dalį „Timanai“, todėl namo gyventojai pradėjus teritorijoje plėtrą neteks galimybės kieme įsirengti automobilių stovėjimo vietų ir vaikų žaidimo aikštelės.
„Jeigu yra keli pastatai, tuomet valstybinės žemės sklypo dalis yra nustatoma proporcingai patalpų plotui. Dabar atėjus naujam (daugiabučio bendrijos - BNS) pirmininkui išsiaiškinta, kad buvusio pirmininko parašu yra atsisakoma žemės. Buvęs pirmininkas teigia buvęs suklaidintas, jam buvę pažadėta, kad viskas bus padaryta, įrengta ir visi bendrai naudosimės, kad čia esą tik formalumas. Todėl jis padėjo parašą ant to sklypo dalių nustatymo plano, ir gavę tą parašą, mūsų kaimynai, paaiškėjo, atlieka visai kitus veiksmus - jie pasididino užstatymą“, - BNS teigė advokatas.
D. Valiulio nuomone, „Timana“ pakeitė detalųjį planą ir dabar planuoja kiemą užstatyti.
„Jie turėjo vieną statybos leidimą, kai nusipirko - turėjo teisę pabaigti ir padaryti perimetrinį užstatymą palei sklypą. Tai jie pasiėmė tuos papildomus, mūsų skaičiavimu, mažiausiai 3 arus, pakeitė detalųjį (planą - BNS) ir padidino užstatymą. Dabar tas namas lieka iš esmės be jokio kiemo“, - aiškino D. Valiulis.
Pasak jo, daugiabučio bendrija Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pateikė naują sklypo naudojimo planą ir siekia, kad namui būtų papildomai priskirta 3,7 aro.
„Gyventojų yra du klausimai: vaikų žaidimo aikštelės, kiemas ir parkavimo nusimatymas, susitvarkymas. 3-4 aruose galima tai talpinti. Dabar NŽT yra pateiktas naujas planas derinimui, kuris parengtas pagal įstatymines proporcijas. Bet dar neturime tarnybos galutinės pozicijos, kaip jie vertina. Bet esmė, kad bendra žemė paliekama bendram naudojimui, išskiriant dalis, kurios priklauso kiekvienam namui. Būtų bendras kiemas, kuriuo visi naudojasi, gyventojai eksploatuotų tą 10 arų valstybinį sklypą miesto centre bendriems namų poreikiams“, - sakė D. Valiulis.
Paklaustas, ar bendrija planuoja kreiptis į teismą dėl sklypo dalies, D. Valiulis teigė, jog dėl to bus balsuojama.
„Kai gausime galutinius atsakymus, šį klausimą spręsti perduosime bendrijai. Bet toks klausimas tikrai numatytas“, - kalbėjo advokatas.
Įtaria nesąžininga konkurencija
„Merko būsto“ generalinis direktorius Saulius Putrimas, taip pat vadovaujantis ir „Timanai“, teigė, jog sklypo dalis, dėl kurios bendrija reiškia pretenzijas, jau įsigyjant gamybinius pastatus buvo atskirta nuo daugiabučio.
„Įsigijimo metu 2014 metais sklypas nuo gyvenamojo namo jau buvo atskirtas tvora su rakinamais vartais. Dėl to niekada jokie gyventojai ar bendrija nėra pateikę mums jokių pretenzijų, nors nuo to laiko praėjo beveik treji metai. Šiek tiek keista, kad netikėtai kilo gyventojų nepasitenkinimas. Galbūt jis susijęs su situacija, kad „Sostinės parkas“ prieš porą mėnesių įsigijo didžiąją daugumą pastate esančių butų, kuriuos dabar pardavinėja. Ar negali būti taip, kad pasinaudojant bendrija ginami ne visų gyventojų, o tik vienos bendrovės komerciniai interesai?“ - BNS sakė S. Putrinas.
Jis tvirtino, jog bendrovė planuoja rekonstruoti gamybinius pastatus, o greta įrengti rekreacines zonas, automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimo aikšteles.
„Projektuojant ir vykdant darbus bus išlaikyti visi priešgaisriniai bei kiti teisės aktų numatyti reikalavimai ir bus nepažeisti greta gyvenančių žmonių teisėti interesai. Yra išduotas 2006 metų statybos leidimas butams ir požeminei saugyklai, tačiau svarstome galimybes koreguoti projektą, kad jis atitiktų šiuolaikinius poreikius: automobilių saugykla būtų palikta tokio paties ploto, o antžeminės dalies plotas būtų truputį sumažintas ir įrengti 2 kiemeliai vietoje vieno, pėsčiųjų gatvelė, reikalingi servitutai ir infrastruktūra. Požeminėje automobilių saugykloje vietų skaičius planuojamas didesnis nei reikalauja galiojančios statybos normos“, - kalbėjo S. Putrinas.
BNS turimais duomenimis, daugiabutyje Strazdelio gatvėje iš 28 butų, 13 priklauso nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Sostinės parkas“. Registrų centro duomenimis, pastarąją valdo įmonė „East Europe pharmacy group“, kurios vienintelė akcininkė yra Latvijos kompanija „Fortum Capital“.
Registrų centro duomenimis, daugiabučio bendrijai „Strazdelio namai“ vadovauja Eugenijus Ivanenka, šių metų balandį pirmininko pareigose pakeitęs bendrijai nuo 2011 metų vadovavusį Aleksandrą Burtovojų. E.Ivanenka anksčiau vadovavo ir „Sostinės parko“ akcininkei „East Europe pharmacy group“.
Pačiam „Sostinės parkui“ vadovauja Donatas Suchorukovas, anksčiau taip pat vadovavęs „East Europe pharmacy group“ bei esantis medicinos priemonių bendrovės „ICG farma“, kuri anksčiau priklausė E. Ivanenkai, valdyboje.
D. Valiulio teigimu, tai, kad „Sostinės parkas“ valdo didelę dalį daugiabučio butų, nesuteikia įmonei daugiau įtakos bendrijos balsavime.
„Bendrijoje, nepriklausomai nuo to, kiek turi turtinių vienetų, turi vieną balsą. Tai tas asmuo turtinių vienetų turi daug, bet jis neturi bendrijoje didesnės svarbos ar lemiamos įtakos balsuojant. Tai iš viso bendrijoje yra 14 ar 15 narių ir kiekvienas balsuoja pagal tai, kaip supranta. Tam, kad priimti sprendimą vis tiek reikia tų fizinių asmenų“, - aiškino jis.
Klausiamas, ar tai, jog bendrijos pirmininku paskirtas su „Sostinės parku“ susijęs E. Ivanenka nereiškia, kad bendrija atstovauja šios bendrovės interesams, D. Valiulis sakė, jog verslininkas pirmininku išrinktas, nes parodė iniciatyvą.
„Jis turi interesą neatlygintinai dirbti. Visi esame susidūrę, bendrijose niekas nesiveržia į tokias pareigas. Kadangi atsirado, kas gali analizuoti tą situaciją, kas ten buvo privelta, atsirado ir aktyvesnis darbas. Nes iki tol bendrija turėjo pirmininką, kuris net negyvena ir yra pardavęs butą tame name“, - kalbėjo jis.
Advokatas patvirtino prieš keletą mėnesių pasamdytas sklypo klausimams spręsti.
„Taip, pirmiausia šiems, bet yra ir kitų klausimų: nekokybiškai atlikti darbai, nepabaigta. Kad visus probleminius klausimus išspręsčiau“, - aiškino D. Valiulis.
Nei su buvusiu bendrijos pirmininku A. Burtavojumi, nei su dabartiniu E.Ivanenka BNS susisiekti nepavyko.
Nori automobilių stovėjimo vietų
NT paslaugų bendrovės „Rebank“, pardavinėjančios „Sostinės parkui“ priklausančius butus daugiabutyje, savininkas Mindaugas Vaitkūnas BNS pasakojo, jog butų pardavimai pradėti gegužę ir šiuo metu trečdalis jų rezervuota. Jo teigimu, bendrija kieme norėtų įrengti automobilių stovėjimo vietų.
„Parkavimo vietų nėra, jos yra tik mokamoje savivaldybės aikštelėje - ant gatvės. Dabar visi statosi vidiniame kieme, kuris priklauso „Timanai“, bet tai laikinas sprendimas, kol neprasidėjo statybos. Mes kreipėmės į NŽT ir savivaldybę, prašydami atstatyti tai, kas buvo, nes kiekvienas namas, jeigu jis prašo statybos leidimo, turi būti parodyta, kur bus parkavimo vietos, vaikų žaidimo aikštelės - teritorija aptarnauti tam namui“, - aiškino jis.
M. Vaitkūnas įsitikinęs, kad iš „Leidybos centro“ butus įsigiję žmonės turėjo teisėtą lūkestį, jog ateityje galės įsigyti stovėjimo vietas automobiliams.
„Jeigu („Timana“ - BNS) būtų įgyvendinusi projektą, kuris turėjo būti, nekiltų nesusipratimų. Jeigu būtų požeminis parkingas, bent jau teoriškai būtų galimybė įsigyti kitiems namo gyventojams, visi tikrai būtų patenkinti. Žmonės, kurie pirko butus, tikėjosi, kad tuos požeminius parkingus turės, buvo „Leidybos centro“ pažadai juos įrengti rekonstruojant kitus korpusus. Visi su ta idėja ir pirko, turėjo teisėtus lūkesčius. Tie žmonės, kurie dabar perka irgi turi tokį lūkestį, kad stovėjimo vietos kažkada bus“, - tvirtino jis.
Klausiamas, ar bendriją tenkintų, jeigu „Timana“ pasiūlytų daugiabučio gyventojams įsigyti automobilių stovėjimo vietų jos įrengtoje aikštelėje, M. Vaitkūnas negalėjo atsakyti.
„Nesu pirkėjas, tai nepasakysiu, ar tenkintų. Esu matęs „Timanos“ projektą, tai pagal jį, tų vietų bus per mažai, jeigu prijunginėsime mūsų namo gyventojus. Jeigu jų būtų daugiau, visi tik džiaugtųsi. Žiūrint iš tų žmonių, kurie name gyvena, perspektyvos, klausimas, kokiomis sąlygomis būtų parduodamos tos vietos. Jeigu vieta kainuos 50 tūkst. eurų, klausimas, ar jie tikėjosi, kad kaina bus tokia“, - sakė jis.
M. Vaitkūnas tvirtino, jog daugiabučio gyventojai tik po to, kai „Sostinės parkas“ įsigijo dalį butų name, sužinojo, jog teritorija namo kieme jiems nepriklauso.
Turtas išskirstytas įkeitus bankui
Projektas Strazdelio gatvėje buvo įgyvendintas privatizavus anksčiau valstybei priklausiusį „Leidybos centrą“. Jis sostinės senamiestyje valdė pastatus, kuriems buvo išnuomotas 4042 kv. m ploto valstybinis sklypas. Dabar jo 2995 kv. m ploto dalį teigia valdanti „Timana“, o likusi 1087 kv. m ploto dalis turėtų tekti daugiabučiui. Anot bendrijos, daugiabučiui turėtų priklausyti dar maždaug 370 kv. m ploto sklypo dalis, kurią neva neteisėtai užvaldė „Timana“.
2007 metais „Leidybos centrui“ dabar jau žlugęs bankas „Snoras“ suteikė kreditą, kurio dalies įmonė negrąžino. BNS žiniomis, už negrąžintos paskolos dalį bankui buvo įkeisti du nekilnojamojo turto portfeliai, kurių viename buvo gamybinės patalpos, gamybinis pastatas, 2 transformatorinės bei žemės sklypo nuomos teisė, o kitame - 14 butų ir 3 administracinės patalpos. Gamybinį nekilnojamąjį turtą su sklypo nuomos teise pardavinėjo „Leidybos centro“ bankroto administratorius, o butus ir komercines patalpas 2015 metais „Snoras“ su paskolų portfeliu pardavė bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“.
„Timanos“ vadovas S. Putrimas teigia nesuprantantis, iš kur kyla bendrijos lūkesčiai į didesnę sklypo dalį, kur ji pati galėtų įsirengti automobilių stovėjimo vietų.
„Statybos metu visada natūraliai kyla tam tikrų nepatogumų. Iš kitos pusės, automobilių statymas Senamiestyje visada buvo ir bus opi problema, todėl natūralu, kad į tai reiktų atsižvelgti jau renkantis butą, o ne tikėtis, kad šalia esanti teritorija visada bus nemokama parkavimo aikštele. „Sostinės parkas“ pirko butus be automobilių stovėjimo vietų ir jei turi kokių nors lūkesčių dėl perkamo turto, turėtų juos kelti pardavėjui, o ne kaimynams. Pats sklypo planas buvo parengtas pagal objektyvius jame esančių pastatų duomenis, o ne pagal kokius nors pažadus“, - sakė jis.
Anot S. Putrimo, buvusio bendrijos pirmininko parašas ant sklypo plano nereiškė, kad bendrija atsisako sklypo dalies. Šis planas buvo pridėtas keičiant valstybinio sklypo nuomos sutartį, o pačiai „Timanai“ nuomos teisė perėjo į ne visą, o tik dalį sklypo.
„Bendrijos pirmininkas, pasirašydamas ant žemės sklypo plano, nieko neatidavė, nes nei jis, nei bendrija neturėjo nieko, ką galėtų atiduoti. Riba tarp sklype esančių pastatų jau seniai buvo apspręsta ankstesnio viso sklypo nuomininko ir pastatų savininko „Leidybos centro“. Mes pirkome ir teises į techninį projektą, kuris numato požeminės automobilių saugyklos įrengimą, o jos ribos atitinka dabartinį sklypo dalių padalijimą. „Timana“, kaip ir bet kas kitas, nusipirkęs pastatus, esančius valstybės nuomojamoje žemėje, turėjo teisę perimti nuomininko teises. Sklypo planas, buvo žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo buvo keičiama nuomos sutarties šalis ir sumažinama nuomojamo sklypo dalis, priedas“, - sakė jis.
Daugiabučio bendrija teigia balandį kreipusis į NŽT, prašydama perskaičiuoti žemės sklypo plotus ir gyvenamajam namui priskirti didesnę sklypo dalį, ir į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama prieš išduodant „Timanai“ statybos leidimą, įvertinti greta gyvenančių žmonių interesus.
Kol kas nei NŽT, nei savivaldybė savo pozicijos BNS šiuo klausimu nepateikė.