Daugiausiai nerimo kelia Užupis, kur, anot komisijos, vykdant statybas naikinamas savitas Vilniaus reljefas, masiškai kertami medžiai, nesilaikoma patvirtintų planų, senamiesčio apsaugos reglamentų, o statybos pridengiamos "rekonstrukcijos" sąvoka.
VKPK sprendime dėl pasaulio paveldo vietovės - Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) ir jo aplinkos - pokyčių konstatavo, kad pastaruoju metu vėl pastebimi intensyvūs istoriškai susiformavusios Senamiesčio branduolio ir istorinių priemiesčių urbanistinės struktūros bei vertingų gamtinių elementų keitimo ir žalojimo procesai. Ypač daug medžiagos surinkta apie savitų Užupio erdvinių struktūrų pakeitimus ar agresyvios plėtros planavimą.
Keičiama ir į jų kultūros paveldo audinį įsiterpianti išskirtinė, žaliomis kalvomis, išraiškingu reljefu ir vertingu kraštovaizdžiu stebinanti gamtinė aplinka, nukasami šlaitai.
Apie tai liudija gausūs miesto bendruomenių, pavienių gyventojų kreipimaisi dėl senamiesčio ir jo aplinkos keitimo, užstatymo tankumo, intensyvumo bei aukštingumo didinimo, galimai neteisėtų statybų, netinkamo pastatų atstatymo, kalvų šlaitų nukasimo, kitokio reljefo keitimo, miesto želdynų ir želdinių plotų mažinimo. Dažnai nepaisoma visuomenės nuomonės ir pažeidžiamos jos teisės bei kokybiškos gyvenamosios aplinkos puoselėjimo interesai.
„Mes norime, kad Lietuvoje būtų vykdoma Orhuso konvencija, kurią Lietuva pasirašė ir įsipareigojo vykdyti, kuri adresuota bendruomenėms, visuomenei, turinčiai žinoti, kas darosi aplink ją. Šis sprendimas (kreiptis į prokurorus, -ELTA) ir kilo dėl to, kad mes gavome šūsnį gyventojų skundų, kad viskas, kas daroma konkrečiai Užupyje, daroma ne pagal teisės aktus (....). Visi užmiršo - ir savivaldybė, ir Kultūros paveldo departamentas, kuruojantis paveldą, kad senamiestyje galima tik restauruoti, konservuoti ir atstatyti pagal buvusį ankstesnį užstatymą. To irgi nesilaikoma", - naujienų agentūrai ELTA sakė VKPK pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Pasak VKPK vadovės, nerimą komisijai kelianti miesto dalis yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kurio objektai turi pasaulinį savo kultūros apsaugos įstatymą, yra gairės numatančios tai išsaugoti, bet to nesilaikoma.
VKPK sprendime Užupyje išvardijama per 10 objektų, kurių statybomis abejojama.
Anot komisijos, ypač kenksmingas reiškinys yra savito Vilniaus reljefo naikinimas, jo pakeitimas dėl įrengiamų požeminių garažų ar pastatų cokolinių aukštų gilinimo. Pradedant statybas yra masiškai iškertami senieji medžiai bei krūmai, nesilaikoma ir įstatymu numatytos bei Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nurodytos tvarkos.
Pasak paveldosaugininkų, jau tapo įprasta statybų metu nesilaikyti patvirtinto plano, jį keisti, koreguoti atgaline data. Išduodant leidimus ar tvirtinant planus vartojamas terminas "rekonstrukcija", nors Vilniaus miesto teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų ir reglamente aiškiai nurodyti istoriniame centre taikomi režimai - konservavimas-restauravimas, restauravimas ir restauravimas-atkūrimas.
Komisija pasisakė, kad reglamente nurodoma, jog draudžiama keisti istoriškai susiformavusį reljefą - judinti žemę, išskyrus kultūros paveldo objektų tyrimo ar objektų pritaikymo eksponavimui darbus. Taip pat draudžiama mažinti želdynų ir želdinių plotus bei juos būtina prižiūrėti ir tvarkyti, konservuoti-restauruoti, kur įmanoma atkuriant ir autentišką augaliją. Rengiant detaliuosius ar specialiuosius planus tiek Senamiesčio teritorijoje, tiek jo apsaugos zonoje, privalomi priešprojektiniai pasiūlymai, bet jų nėra.
VKPK kritikuoja ir tai, kad iki šiol neparengtas Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos specialusis paveldotvarkos planas, o tebegalioja Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-ųjų metų įsakymu nustatyti reikalavimai, tačiau jų dažnai nesilaikoma.
„Puikiai žinote, kad buvo teismai ir įrodė, kad viskas buvo nelegalu. (...) Jeigu tai neatitinka reikalavimų, kodėl kažkam galima už didelius pinigus „išsidirbinėti"", - pabrėžė G. Drėmaitė.
VKPK taip pat prašo Vyriausybės įpareigoti institucijas pagal kompetenciją imtis prevencinių priemonių dėl visuomenės teisių užtikrinimo, Orhuso konvencijos reikalavimų taikymo praktikoje, iš anksto informuojant visuomenę apie Vilniaus istoriniame centre ir jo aplinkoje planuojamą veiklą bei rengiant projektą (ypač atkūrimo atveju) atsižvelgti į jos nuomonę bei pasiūlymus; įpareigoti kultūros ministrą, atsakingą už Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) ir jo aplinkos kultūros paveldo išsaugojimą, vadovaujantis Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis užtikrinti, kad Lietuvos Respublika informuotų Pasaulio paveldo komitetą "apie ketinimus imtis didelių restauravimo ar naujų statybų darbų, kurie galėtų pakenkti paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei", kad "bet kokioms apsauginės zonos permainoms po vertybės įtraukimo būtų gautas Pasaulio paveldo komiteto pritarimas".
ELTA primena, kad statybos Užupyje yra patekusios ir į Kultūros ministerijos akiratį. Kultūros ministras Šarūnas Birutis yra sudaręs komisiją, kuri dėl statybų Vilniaus senamiestyje turėtų pateikti teisinius vertinimus. Š. Birutis yra išreiškęs poziciją, kad reiktų paskirti vieną instituciją, atsakingą už viso Vilniaus senamiesčio apsaugą, tvarkybą ir naudojimą.
Šiuo metu už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų ir UNESCO Pasaulio paveldo vietovių Lietuvoje apsaugą atsakinga institucija yra paskirta Kultūros ministerija.