Avulis: Lietuvoje brangsta ne tik būstas, brangsta viskas
Bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sako, kad kol kas padėtis tikrai negera, o neguodžia dar ir tai, kad Seime yra parengtas naujas įstatymas, kuris, anot jo, gali dar pabloginti situaciją.
„Deja, prognozės nėra tokios džiuginančios ir tai, kad jos (būstų kainos) šiais metais pakilo gana drastiškai, netgi daugiau nei aš tikėjausi ir buvo galima nuspėti, viena vertus, tai šiek tiek nemalonu, nes kuo kainos kyla aukščiau, tuo mažėja galinčių įsigyti tą būstą. Aišku, būtų geriau, kad kainų kilimas būtų kiek žemesnis ir nebūtų toks staigus kaip Vilniuje, kur per metus dvidešimt procentų padidėjo kainos.
Tai yra negerai ir nenormalu. Ką galiu pasakyti į ateitį, tai kol kas tos prognozės iš vienos pusės būtų galima tikėtis kainų stabilizavimo, kita vertus, yra tam tikri veiksniai kaip politikai, kurie nori įvesti dar vieną mokestį už statybą, už naujos statybos teisę statyti namus valstybinėje žemėje. Seime yra parengtas įstatymas ir jeigu jis bus priimtas, mes turėsime sumokėti apie 75 procentus tokį naują mokestį už tai, kad mes statysime naujus namus.
Tai yra be galo didelis mokestis ir mes bandome įtikinti politikus, kad to nereikia daryti, nes Lietuvoje ir taip yra didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Lietuvoje brangsta ne tik būstas, brangsta viskas, ką tik galima parduoti. Politikai, Vyriausybė tam skiria per mažai dėmesio“, – sako A. Avulis.
Kainos kyla, žmonės perka
Nepriklausomas NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad statistika vis tik vaizduoja kiek kitokį vaizdą. Taip, kainos kyla, tačiau žmonės vis tiek perka.
„Žiūrint į statistiką, tikrai negalime sakyti, kad nevyksta sandorių ir kad žmonės neįperka. Neaišku tik, kokie žmonės perka. Galbūt tie, kurie norėtų nusipirkti už patrauklesnę kainą jiems, kad nereikėtų eiti į skolas ir prasiskolinti bankams, galbūt tokie pirkėjai laukia ir žiūri. Bet yra pirkėjų, kurie tiki kainų kilimu. Prognozuoja, kad ir kitais metais kainos didės, tai jie drąsiau skolinasi, perka ne po vieną ir ne po du butus.
Taigi sandorių statistikos prasme kol kas kai kurie rudens mėnesiai apskritai geresni nei kai kurie vasaros ar pavasario mėnesiai. Panašu, kad pirkimas yra, nepaisant to, kad kainos didėja. Kainų didėjimą nebūtinai reikia suprasti taip, kad pirkėjai bus atbaidyti. Jeigu atsiranda toks tikėjimas, kad rytoj būstas bus dar brangesnis, negu šiandien, tada tas kainų didėjimas yra antraeilis faktorius.
Tada žmonės kaip tik skuba greičiau nusipirkti. Tai irgi gali būti kaip skatinantis veiksnys. Visos tos kalbos viešumoje, kad viskas brangs, tam tikra prasme irgi prisideda, kad žmonės kartais įsibaugina ir daro sprendimus kartais ir iš baimės“, – sako pašnekovas.
Žmonės perka mažesnius būstus
Paklausus, kas vis tik gali laukti ateityje bei ką daryti jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą, A. Avulis aiškino, jog net ir pasaulio tendencija eina linkme, kad būsto dydis mažėja. Taip yra ir Lietuvoje, nes toks variantas yra kompromisinis.
„Norėčiau pasakyti, kaip keitėsi būsto kaina Vilniuje. Metų pradžioje vidutinė vieno kvadratinio metro kaina buvo apie du tūkstančius eurų. Jau šiuo metu kaina pasiekusi 2500 eurų. Taigi matome, kaip metų bėgyje pasikeitė kaina. Kaip reaguoja žmonės ir ką daryti jauniems? Be abejo, yra ne tiek daug galimybių ir sprendimų. Galima pirkti būstą arba nepirkti būsto.
Jeigu pirkti, galima pasirinkti keliais kvadratas mažesnį būstą ir dėl to tas būstas ir mažėja visumoje. Jeigu paimsime dešimt metų retrospektyvą, būstai prieš dešimt metų buvo penkiais kvadratiniais metrais didesni vidutiniškai, dabar jie mažesni. Atsiranda toks kompromisinis sprendimas – lyg ir norėčiau didesnio, bet negaliu, tada perku mažesnį. Matyt, tokia tendencija gali išsilaikyti“, – laidoje sako A. Avulis.
A. Antanavičius laidoje taip pat kalbėjo ir apie nuomos kainas. Anot jo, natūralu, kad didėja ir didės nuomos kainos.
„Su nuomos rinkta ta situacija irgi kažkiek koreliuoja, tik ji galbūt yra veikiama kitų dėsnių ir labiau priklausoma nuo momentinių efektų, pavyzdžiui, kiek žmonės uždirba, tiek jie gali mokėti. Natūralu, kad jeigu padidėja alga, žmonės gali skirti didesnę dalį nuomai ir tai taip pat lemia nuomos kainų pokyčius.
Bet kas taip pat įvyko su nuomoes rinka, sumažėjo pakankamai stipriai pasiūla ir nuomotojams po to paties pirmo karantino atsirišo galimybės grįžti į normalų ritmą ir siūlyti didesnes kainas. Kažkiek galbūt prisidėjo ir Baltarusijos situacija kalbant apie Vilniaus rinką, ne vienas tūkstantis specialistų atvyko į Lietuvą, kai kurie gal dairosi nusipirkti būsto, bet dažnu atveju tai buvo padidėjusi paklausa nuomai.
Šiandien yra nemaža konkurencija tarp nuomojamų butų ir tarp nuomininkų, o tų nuomojamų butų nėra tiek daug, taigi savininkai vėlgi gali didinti kainas“, – sako NT ekspertas.
Įspėja ketinančius pirkti būstą
Laidoje A. Avulis taip pat patarė, ką daryti tiems, kurie svajoja ir jau galbūt planuoja įsigyti būstą.
„Šiandien gali būti įvairiausių projektų, kurie gali būti ir neužbaigti. Visumoje su statybos pramone Lietuvoje nėra labai gerai, nes reikia kai kurių gaminių laukti po devynis mėnesius. Šiandien Lietuvos statybos pramonė yra nepajėgi patenkinti viso poreikio, koks rinkoje yra, dėl to dalis projektų gali būti užbaigta, dalis projektų gali būti neužbaigta.
Renkantis būstą reikėtų stipriai įsivertinti, ar tai yra patikimas pardavėjas ar tai galbūt pirmą projektą daranti kompaniją. Dėl to gali kilti labai daug problemų arba atvirkščiai – problemų lieka daug mažiau, o visumoje reikėtų įsivertinti savo galimybes, ar aš galiu įsigyti būstą ar ne. Būsto kainos Vilniuje irgi svyruoja: yra mažesnių, vidutinių ir labai aukštų, yra visokios kokybės būstų: senas ir naujas. Reikia pasvarstyti visus variantus“, – sako A. Avulis.
A. Antanavičius tikina, kad reikia nepagailėti laiko ir pasidomėti, ar pirkėjai prašo adekvačios rinkos kainos.
„Dar norėčiau paminėti, kad kartais atsiranda absurdiškų skelbimų su absurdiškomis kainomis taip pat su absurdiškais pardavėjų lūkesčiais. Mažų mažiausiai, jeigu jau yra priimtas sprendimas, kad galbūt jau pirksime būstą šiuo metu, aišku, niekas negalime nuspėti ateities ir pasakyti, kas bus ateity, tai priėmus sprendimą reikėtų nepagailėti laiko ir įsitikinti, ar prašoma kaina yra adekvati. Tam yra turto vertintojai, galimybės pasikonsultuoti, kokiomis kainomis yra įvykę panašūs sandoriai ir ar jūsų sandoris atitinka rinkos kainą ar jūs permokate už būstą“, – sako ekspertas.