„Delfi“ sulaukė Mažeikių daugiabučio namo gyventojų (tapatybės žinomos – aut. past.) laiško, kuriame jie papasakojo apie daugiau nei du dešimtmečius trunkančius ginčus su tame pačiame name įsikūrusios parduotuvės „Avitela“ savininkais.
Kaip laiške pasakoja V. Burbos g. 2-ojo namo gyventojai, buitinės technikos prekybos bendrovė „Avitela“ nuo pat 1998 m., kai atidarė parduotuvę Mažeikiuose, nemoka už parduotuvės, užimančios visą pirmą daugiabučio namo aukštą, patalpų šildymą.
Namo gyventojai teigia, kad dėl to iki 2012 m. už butų šildymą mokėjo daugiausia visame Mažeikių mieste. Vėliau sąskaitos už šildymą pradėtos siųsti ir „Avitelai“, kuri, anot gyventojų, nemoka jų iki šiol. Maža to, jie baiminasi, kad pralaimėjus bylą teks atlyginti didžiules teismų išlaidas.
„Ištisus du dešimtmečius – gyventojų teisių pažeidinėjimai, ištisą penkmetį – tampymas po teismus su nenusimatančia pabaiga. (...) Galima tik įsivaizduoti, į kokią mėsmalę įgrūsti 24 butų namo gyventojai“, – rašoma „Delfi“ atsiųstame laiške.
O „Avitela“ jau penktus metus vykstančiuose teismuose siekia įrodyti, kad parduotuvė nuo pat 1998 m. yra teisėtai atsijungusi nuo daugiabučio bendros šildymo sistemos.
Advokatų kontoros „Veliška, Brazaitis ir partneriai“ advokatas Žilvinas Brazaitis, teisminiame ginče atstovaujantis bendrovei „Avitelos prekyba“, „Delfi“ pateiktuose atsakymuose teigia, jog už „Avitelos“ parduotuvės, įsikūrusios Mažeikiuose, V. Burbos g. 2–25, patalpų šildymą visuomet mokėjo tik pati bendrovė. Anot jo, priešinga gyventojų nuomonė yra neteisinga ir niekuo nepagrįsta.
Pasak namo gyventojų, institucijos, turėjusios kontroliuoti „Avitelos“ atsijungimo procesą nuo bendros namo šildymo sistemos, teismui pateikė įrodymų, kad to niekada nebuvo. „Avitela“ 2015 m. inicijavo teismo procesą. Kaip teigiama gyventojų laiške, šiandien ji nėra pateikusi nė vieno dokumento, įrodančio, kad atsijungimas išvis kada nors vyko.
Viena iš minėtų institucijų – Mažeikių rajono savivaldybė – yra viena iš to paties namo butų savininkių. Kaip teigiama savivaldybės atstovų pateiktuose atsakymuose, Mažeikių rajono savivaldybė, kaip ir kiti Burbos g. 2 butų savininkai, byloje yra atsakovai. Tai reiškia, kad, kaip atsakovė, Mažeikių rajono savivaldybė veikia gyventojų pusėje.
Kaip pažymi savivaldybė, administracija nėra gavusi gyventojų sutikimo ar jokių kitų įrodymų, kad „Avitela“ atsijungusi nuo centrinio šildymo V. Burbos g. 2 name.
Šis ginčas sprendžiamas įvairiuose Lietuvos teismuose jau penkerius metus. Kai kurios bylos yra pasibaigusios, kai kurios iki šiol sustabdytos ir laukia kitų bylų pabaigos, o dalis jų šiuo metu aktyviai nagrinėjamos.
Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė „Avitela“ siekia patvirtinti savo atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumą bei, kaip pažymi „Avitelos“ advokatas, „ginčija „Mažeikių šilumos tinklų“ (MŠT) siunčiamas žymiai per dideles sąskaitas faktūras už paslaugas, kurių MŠT „Avitelai“ neteikia ir patys tai pripažįsta“.
Anot Ž. Brazaičio, „Avitela“ bylinėjasi ir toliau planuoja daryti tą patį – ginti savo pažeistas teises teismuose įstatymų nustatyta tvarka.
Rašė institucijoms, bet atsakymų negavo
Ankstesni patalpų savininkai, kaip rašoma gyventojų laiške, nuo pat namo pastatymo pradžios visada mokėjo už patalpų šildymą, mat pastatas buvo suprojektuotas su parduotuve pirmame aukšte ir bendra visam namui šildymo sistema. Kaip teigia namo gyventojai, įsigijusi šias patalpas „Avitela“ pradėjo mokėti tik 10 litų už karšto vandens apskaitos skaitiklio priežiūrą, o už šilumą bendrovei daug metų buvo skaičiuojamas apvalus nulis.
Niekaip to nesuprasdami gyventojai daugybę metų rašė skundus Mažeikių rajono savivaldybei, Mažeikių butų ūkiui, MŠT, tačiau, anot gyventojų, į juos visiškai nebuvo atsakyta, o raštai ignoruoti. Gyventojai atsiuntė ir išlikusį seniausią 2003 m. visų namo gyventojų skundą Mažeikių merui, kuriame tvirtinama, kad ir anksčiau gyventojai kreipėsi, tačiau nesulaukė jokių rezultatų.
Mažeikių rajono savivaldybė „Delfi“ pateiktuose atsakymuose nurodo, kad 2011–2019 m. yra gavusi 29 V. Burbos 2-ojo namo gyventojų skundus. „Gyventojų raštiški kreipimaisi saugomi penkerius metus, todėl, kiek skundų gauta ankstesniais metais, negalime pateikti“, – rašoma savivaldybės komentare.
Laiške gyventojai tvirtina, kad anuomet už savo butus visame Mažeikių mieste jie mokėjo brangiausiai. Kaip nurodo, būtent 1998 m. žiemą, pastate įsikūrus „Avitelos“ parduotuvei, šiluma pabrango trigubai.
Minėtame gyventojų prašyme Mažeikių merui įvardijamos ir tikslios šildymo kainos: „Mūsų namo gyventojai už šildymą moka brangiausiai visame Mažeikių mieste. Už 2002 m. gruodžio mėn. 1 kv. m apšildymo kaina – 5,9088 Lt, o gretimo namo gyventojai moka tik 3,28 Lt.“
Įsuko į teismų maratoną
Gyventojų teigimu, vėliau skundų rašymas institucijoms pagaliau davė rezultatų ir gyventojus įsuko į nesibaigiantį teismų maratoną: „2012 m. valdžia atsipeikėjo ir „Avitelai“ pradėjo skaičiuoti sąskaitas už šilumą, pripažino, kad niekada neturėjo teisinio pagrindo neskaičiuoti parduotuvei šilumos mokesčio, tačiau „Avitela“ piktybiškai nemoka sąskaitų iki šiol. Maža to, 2015 m. bendrovė į teismą padavė „Mažeikių šilumos tinklus“, kad panaikintų sąskaitas už šilumą. Teismai tebevyksta iki šiol. Tiksliau, ne teismai, o parodija.“
Gyventojai pabrėžia, kad „Avitelos“ skola už šilumą šiuo metu siekia 8 tūkst. Eur.
Anot Mažeikiuose esančio namo gyventojų, „Avitelai“ į teismą padavus MŠT, kad nuo 2012 m. panaikintų sąskaitas už šilumą ir pripažintų, jog „Avitela“ 1998 m. teisėtai atsijungė nuo daugiabučio bendros šildymo sistemos, po kelių teismo posėdžių 2016 m. Mažeikių teismas nusprendė gyventojus įtraukti trečiaisiais asmenimis. Tuomet, kaip laiške prisimena gyventojai, ir pradėjo aiškėti „Avitelos“ apgavystės.
Kaip rodo Registrų centro duomenys, „Avitela“ Mažeikiuose parduotuvę nusipirko 1998 m. rugsėjo mėn., o jau tų pačių metų gruodžio viduryje pradėjo pastato rekonstrukciją.
„Pateikdama teismui parduotuvės patalpų remonto rekonstrukcijos 1998 m. dokumentus „Avitela“ jau penkti metai vykstančiuose teismuose bando įrodyti, kad tai apima ir atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos“, – nurodo pasipiktinę namo gyventojai.
Kaip jie aiškina, anuomet, norint atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, įstatymai aiškiai reglamentavo privalomus rašytinius gyventojų sutikimus, tačiau „Avitela“ jų niekada esą negavo, netgi jų neprašė.
„Avitelos“ advokatas Ž. Brazaitis į klausimą, ar su namo gyventojais buvo derinamas parduotuvės patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos klausimas, atsako neigiamai. Anot jo, pagal tuometinę teisinę bazę tokio derinimo nereikėjo.
„Tačiau jei jo (derinimo su gyventojais – aut. past.) vis dėlto būtų reikėję, jis turėjo būti, taigi šiuo atveju ir buvo, atliktas prieš gaunant statybos leidimą“, – tikina advokatas ir priduria, kad buvo gautas Telšių apskrities viršininko administracijos išduotas statybos leidimas atjungti.
Gyventojų parašai – tik pirminis etapas
Anot „Avitelos“ kaimynų, gyventojų parašai – tik pirminis etapas, vėliau reikia kreiptis į savivaldybę, gauti technines sąlygas, kad būtų galima atsijungti, pagal jas sukurti projektą, jį vėl suderinti su gyventojais – tik tokiu atveju savivaldybė neva suderina projektą.
„Tada atliekami darbai, kurie vėliau priimami įvairiais aktais, tarp kurių – ir atjungimo nuo bendros šildymo sistemos aktas. Tik tada galima nebeskaičiuoti mokesčių už tiekiamą šilumą, bet ir tai išlieka pareiga mokėti už bendroms pastato patalpoms tenkančią šilumą bei šilumos nuostolius“, – visus žingsnius, siekiant atsijungti nuo bendros šildymo sistemos, vardija namo gyventojai ir priduria, kad „Avitela“ neturi nė vieno įrodymo teismui dėl atsijungimo.
„Teisme „Avitela“ aiškina, kad turėjo gyventojų sutikimus, bet pateikti negali. Teismai tęsiasi penkerius metus, aiškinamasi dėl neegzistuojančio gyventojų sutikimo, laiko gyventojus idiotais“, – pasipiktinimo neslepia gyventojai.
Advokatas Ž. Brazaitis „Delfi“ pateiktuose atsakymuose teigia, jog už „Avitelos“ parduotuvės, esančios adresu V. Burbos g. 2–25, Mažeikiai, patalpų šildymą visuomet mokėjo tik pati „Avitela“, kaip ir turėtų būti. Anot jo, priešinga gyventojų nuomonė yra neteisinga ir niekuo nepagrįsta.
„Avitela“ dokumentų nepateikia
„Avitelos“ atstovas tikina, kad nuo 1998 m., kai „Avitela“ įsikūrė Mažeikiuose, naudojamas vietinis centrinis šildymas elektra, o nuo centrinio namo šildymo bendrovė neva atsijungė 1998 m. lapkričio–gruodžio mėn. parduotuvės rekonstrukcijos metu.
Šį teiginį advokatas grindžia „daugybe rašytinių įrodymų, kurie buvo ar yra pateikti visose įvairių Lietuvos teismų išnagrinėtose ar nagrinėjamose bylose, susijusiose su aptariama situacija“.
Ž. Brazaitis išvardijo visus rašytinius įrodymus, tačiau pačių dokumentų nepateikė. Dėl dokumentų advokatas siūlė kreiptis į teismą, ir, tik gavusi jo leidimą, „Avitela“ neva neprieštaraus, kad žurnalistai susipažintų su įrodymais.
Vis dėlto Registrų centro išrašas, kurį pateikė Mažeikių daugiabučio namo gyventojai, rodo ką kitą. 2015 m. sausio mėn. išraše nurodoma, kad V. Burbos g. 2–25 šildymo tipas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.
Tačiau jau š. m. vasario 14 d. Registro centro duomenimis, UAB „Avitelai“ priklausančiose negyvenamosiose patalpose, t. y. parduotuvėje, naudojamas vietinis centrinis šildymas. Taigi iš šio gyventojų pateikto dokumento matyti, kad dar prieš penkerius metus „Avitela“ nebuvo atsijungusi nuo centrinio namo šildymo, nors „Avitelos“ atstovas teigia priešingai.
Išlaidos teismams – milžiniškos
„Delfi“ dėl minėtos situacijos kreipėsi į „Mažeikių šilumos tinklus“. MŠT juridinės tarnybos vadovas Remigijus Žiubikas nurodė, kad užduoti klausimai – esminiai bendrovės „Avitela”, MŠT ir V. Burbos g. 2-ojo namo gyventojų ginčo procese, todėl atsisakė pakomentuoti aprašomą situaciją. MŠT manymu, šiemet vasario 6 d. vykęs teismo posėdis bylą turėjo išnagrinėti, tad R. Žiubikas siūlė sulaukti teismo sprendimo.
Vis dėlto minėtas teismo posėdis neįvyko. Kaip aiškina gyventojai, nuo sausio 21 d., „Avitelos“ pageidavimu, namo gyventojai tapo atsakovais. Prieš tai atsakovu buvo MŠT. Kitą dieną, kaip tvirtinama gyventojų laiške, teismas jiems išsiuntė pranešimus su nauju „Avitelos“ ieškiniu. Pranešimai neva dar ne visiems įteikti, o nuo teismo pranešimo įteikimo per 14 dienų gyventojai teismui turi pateikti atsiliepimus, todėl posėdis ir negalėjo vykti.
„Avitela“ pareiškė pageidavimus įtraukti gyventojus į bylą atsakovais, todėl procesas prasideda iš naujo. „Avitelos“ išlaidos teismams – milžiniškos. Kaip žinia, dengia pralaimėjusi šalis, gyventojai šoko būsenos. Jau ir taip išvargino tiek metų vykstantys teismų procesai, kai apskritai nėra ko nagrinėti. „Avitela“ privalo pirmiausia pateikti gyventojų sutikimus, kurių neturi, o jei nepateikia – byla turi būti baigta“, – akcentuoja gyventojai ir viliasi, kad kitas teismo posėdis įvyks kovo 18 d.
„Nesuprantama, ką teismai nagrinėja ištisus penkerius metus? Penkerius metus laukia, kol „Avitela“ pateiks neegzistuojančius bendraturčių sutikimus? Penkerius metus laukia, kol „Avitela“ pateiks neegzistuojančius dokumentus: sąlygas, reikalingas atsijungti, suderintą projektą pagal šias sąlygas, mero pritarimą, atjungimo nuo bendros šildymo sistemos patikrinimo ir patvirtinimo aktus? Tiesiog sveiku protu nesuvokiama, kas vyksta“, – dėmesį atkreipia namo gyventojai.