Ekspertai – apie tai, kas kelia būsto kainas ir paradoksus Europoje

Išgyvenę būsto kainų šoką lietuviai svarsto, ko laukti ateityje. Žurnalas „Investuok“ aiškinasi ar dar galimi didžiuliai kainų šuoliai, kokius matėme prieš porą metų? Įvairiose Europos šalyse padėtis skirtinga, stipriai priklausoma tiek nuo ekonominės padėties aptariamu laikotarpiu, tiek ir nuo politinių sprendimų, ypač Rytų Europoje.

Infliacija ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimai iš pradžių didinti bazinių palūkanų normas, o šiemet jas mažinti turėjo įtakos ne tik Lietuvos būsto rinkai. Tačiau skirtingose šalyse tas poveikis buvo nevienodas.

Ryga ir Talinas sureagavo labiau

NT rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Lietuva pagal visus ekonominius rodiklius pirmauja, o Estijai sekasi labai prastai, atsakydama į klausimą, kodėl situacija nevienoda net Baltijos šalyse, sako „Citus“ Analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė.

„Gyventojų perkamoji galia per 5 pastaruosius metus Lietuvoje augo 26 proc., Latvijoje 13 proc., o Estijoje sumažėjo 1 proc. Infliacija ir Lietuvoje, ir Latvijoje yra viena mažiausių euro zonoje, Estijoje ji daug didesnė“, – aiškina ji žurnale „Investuok“.

Lietuvoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis vienas aukščiausių ES, Estijoje – antras nuo galo. Visa tai ir atsispindi NT rinkoje, pažymi E. Savostė. Todėl situacija Estijoje, pasak analitikės, liūdniausia Taline: 2024 m. sandorių skaičius sumažėjo apie 6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., o pasiūla, palyginti su 2022 m. pradžia, išaugo beveik 2 kartus.