Ekspertai pastebi, jog nuolatinis nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas keičia rinkos veidą bei pirkėjų ir pardavėjų planus – vis daugiau perkama ir vis daugiau statoma ekonominės klasės būstų.
Kaip pranešime sako „Ober-Haus“ investicijų ir analizės projektų vadovė Edita Juočytė, 2024 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Vilniaus pirminėje rinkoje parduota 2040 naujų butų. Didesnė jų dalis – ekonominės klasės.
„Perkamiausi šiemet Vilniuje yra ekonominės klasės butai, kurių pardavimų dalis sudaro 55 proc. nuo bendro realizuotų naujų butų skaičiaus. Lyginti su ankstesniu – 2023-ųjų – metų tuo pačiu laikotarpiu, realizuotų naujų butų skaičius Vilniuje buvo apie 1600 butų, iš kurių 45 proc. teko ekonominei klasei“, – dėsto E. Juočytė.
Pasak jos, ekonominė klasė sostinėje daugiausia plėtojama Verkių seniūnijoje – ten šiemet parduota beveik ketvirtis (23 proc.) visų parduotų ekonominės klasės butų. Toliau rikiuojasi Pilaitės mikrorajonas, kur šiemet parduota penktadalis (19 proc.) visų parduodamų ekonominės klasės butų.
Trečiąją vietą pagal ekonominės klasės pardavimus užima Pašilaičių mikrorajonas, kur realizuota 14 proc. visų ekonominės klasės būtų. Toliau rikiuojasi Naujininkų ir Lazdynų seniūnijos, kur atitinkamai parduota po 12 ir 11 proc. visų šiuo metu parduodamų ekonominės klasės butų.
„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose vyksta aktyvi būsto plėtra, ekonominės klasė išlaiko savo populiarumą visais laikais, kadangi tokio būsto pirkėjų dalis yra didžiausia,“ – nurodė E. Juočytė.
Pasak ekspertės, ekonominė klasė dominuos ir ateinančiais metais, nes šiuo metu Vilniaus pirminėje butų rinkoje yra statoma beveik 4,5 tūkst. naujų butų, iš kurių mažiausiai pusė yra ekonominės klasės, apie 32 proc. – vidutinės klasės, o likę – prestižinės klasės butai.
Kaune pusė naujų butų pasiūlos – Dainavoje, Šančiuose ir Šilainiuose
„Kalbant apie Kauną, čia apie 50 proc. naujų butų pasiūlos yra išsidėsčiusi Dainavos, Šančių bei Šilainių seniūnijose, kur vyraujantis kainų lygis ir lokacija yra artimesnė ekonominei klasei,“ – pažymi E. Juočytė.
NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, kad šiandien didmiesčių rinkoje ir pajūryje už vidutinės klasės būsto kvadratinį metrą su daline apdaila gali būti prašoma 4 ir daugiau tūkstančių eurų, o prestižinės klasės kvadratinis metras gali kainuoti 6 ir daugiau tūkst. eurų.
„Deja, tačiau brangimo pastaraisiais metais neišvengė ir ekonominė klasė, nes pastato kokybė ir aukščiausios energetinės klasės reikalavimai pastatams reikalauja tokios pat medžiagų ir statybos kokybės, nepriklausomai nuo būsto klasės. Dėl to ekonominės klasės būstų kainos pastaraisias metais kilo tiek, kad susilygino, o kartais ir viršijo 2019 m. siekusias prestižinio būsto kainas“, – sakė R. Pleteras.
Tačiau ekspertas atkreipia dėmėsį, jog gyvenamojo būsto skirstymas pagal klases labiau yra susijęs ne su pačio būsto kokybe, o su jo vieta mieste.
„Pavyzdžiui, prestižiniam statusui gauti reikėtų butus statyti Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne ar Paupyje. Vidutinė klasė būtų Naujamiestyje ar Stoties rajone, kuris po truputį keičiasi ir tampa vis labai geidžiamas. Tuo tarpu ekonominė klasė dominuoja miegamuosiuose rajonuose, tokiuose kaip Fabijoniškės, Pašilaičiai ar Pilaitėje – ten, kur šiuo metu ir pardavimai, ir statybos intensyviausios, nes būsto įperkamumas apskritai nėra labai didelis“, – aiškina R. Pleteras.
